| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Šalia trijų upių santakos - Traupis
2009.08.07

Image

 

  Raimondas Guobis



 Dešiniajame Nevėžio krante yra Traupio miestelis, garsėjantis Traupio botanikos daržu, kurį sukūrė tuometinis mokyklos direktorius, o dabar – Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Iki rajono centro Anykščių – 27, iki Troškūnų ir iki Raguvos – 11, iki Kavarsko – 16 kilometrų. 

“Geras įeik, geresnis išeik”

Iš tamsių miškų išniręs Nevėžis aukščiau miestelio pasipildo dviejų nedidelių upelių Nevėžės bei Pienios vandenimis. Pienia nuo Kavarsko daug metų atitekėdavo vandeningesnės “donorės” Šventosios vanduo, taip reikalingas šalia Nevėžio išaugusių pramoninių Panevėžio bei Kėdainių miestų įmonėms. Prieš keletą metų “donorystė” nutraukta, bet Nevėžis, nors sausomis vasaromis vos vos sruvena, išgyveno. Krantus čia jungia trys tiltai, vienas romantiškai vadinamas Žaliuoju. Nedidelė pakrantės kalvelė vadinama Napoleono kalneliu, mat čia trumpam žygio į Rusiją metu buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius.

Miestelis ėmė kurtis 1516 m. valdovui suteikus teisę rengti turgus ir prekiauti, prie dvaro ponai Jurgis ir Petras Michalevičiai čia 1515 m. pastatė nedidukę šv. Mikalojaus bažnyčią, jos vietoje 1785 m. pono Igno Pranckevičiaus lėšomis pastatyta nauja, taip pat medinė, tik erdvesnė bažnyčia. O 1892 m. vyskupas Gasparas Cirtautas pašventino naują, mūrinę, baltai tinkuotą, aukštu 30 metrų bokštu šv. Onos bažnyčią. Ją pastatė parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Butvido. Užrašas virš didžiųjų durų pamokomai skelbia: “Geras įeik, geresnis išeik”.

Barokinių elementų turinčioje šventovėje gausu įdmybių. Giedelynės paveikslas mena seną istoriją, kuomet karingas bajoras Giedelis pateko į priešų nagus, meldė pagalbos, stebuklingai išsigelbėjo ir 1693 m. pastatė Traupyje koplyčią, kurios didįjį altorių papuošė šiuo paveikslu. Įspūdingi, dideli XIX a. pabaigoje tapyti šv. Pranciškaus, šv. Barboros paveikslai, bažnyčios sienos papuoštos ir Lietuvai, ir tikėjimui nusipelniusių moterų bei vyrų atvaizdais: Stasio Šalkauskio, Šatrijos Raganos, Maironio, Barboros Žagarietės…

Yra sunkius okupacijos metus menantis sąrašas parapijiečių, nukentėjusių nuo sovietų valdžios, kankintų, ištremtų į Sibirą. Yra šiuolaikinių menininkų darbų, bene įspūdingiausias – Alfrido Pajuodžio jubiliejiniais bažnyčios metais sukurta šv. Onos skulptūra.

Image 

Puošniomis barokinėmis formomis džiuginanti Traupio bažnyčia,pastatyta 1892 m.

 

 

Mokytas varnėnas

Traupyje kunigavo daug žymių kunigų – bažnyčios statytojas Juozapas Butvidas, blaivybės bei tautiškumo puoselėtojas Dominykas Tuskenis, bet žymiausias iš jų – čia net 35 m. darbavęsis kun. Steponas Galvydis ( 1916 – 1999). Judrus, niekad neprarandantis ūpo, pilnas įvairiausių sumanymų vyskupijos metraštininkas, bažnyčios istorikas, poetas. Uoliai katekizavęs parapijiečius, keliems jaunuoliams pagelbėjo pasukti į kunigystės kelią. Organizuodavo susitikimus su žymiais žmonėmis, paskaitas, įkūrė parapijos pučiamųjų orkestrą, kuriam vadovavo vargonininkas Jonas Porcikas, išleido eiliuotą pasakėčių knygą “Mokytas varnėnas”, biografijų, kelis eilių rinkinius.

Paaukojęs savo bibliotekos knygas, įvairius spaudinius įkūrė parapijos knygynėlį, praėjus 10-čiai metų po mirties I kuklų namelį, pavyzdinį dvasios žmogui prieglobstį, vėl sugrįžo knygos.


Rojaus sodo atspindys

Traupio mokykla istoriniuose šaltiniuose minima 1777 metais, 1911 – 1949 m. veikė pradinė, 1949 – 1953 m.- septynmetė, 1953 – 1969 m. – vidurinė, vėliau – aštuonmetė, pagrindinė. 2009 m. pavasarį mokėsi 111 mokinių, dirbo 17 pedagogų, nuo 2003 m. mokykloje veikia Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skyrius, kuriame yra Ten- sing- dainų ir šokių, Gospel – afroamerikietiškų giesmių dainavimo grupės, keliolika skautų.

1987 m. į Traupį dirbti atvyko biologijos mokytojas Sigutis Obelevičius. Žmogus, pašauktas gamtą tyrinėti, knygas rašyti, ieškoti, surasti irk ą suradęs aprašyti, paskleisti, pasidalinti.Šalia mokyklos jis ėmė sodinti, kolekcionuoti prieskonines daržoves bei kitus augalus, įkūrė vienintelį Lietuvoje mokyklinį botanikos daržą. Nūnai 2 ha plote auga daugiau kaip 5 tūkst. Rūšių augalai, sodas suskirstytas į skyrius – svogūninių gėlių, vaistinių ir medingųjų augalų, senovinių prieskoninių augalų, lauko ir daržo augalų, saugomų augalų ( apie 150 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų), paparčių ir samanų, vandens augalų, taip pat yra arboretumas, alpinariumai. Šiandien tuometinis Traupio pagrindinės mokyklos direktorius Sigutis Obelevičius – Anykščių rajono meras, tačiau dėl šių pareigų meras botanikos daržo puoselėti nenustoja. Dažnai vakarais merą, net nenusivilkusį kostiumo, galima pamatyti sodinant augalus ir net ravint daržą.

Panaudojus Pasaulinio aplinkos fondo lėšas, buvusiose žvyro karjeruose, Nevežio dešiniajame krante iškasti tvenkiniai, kur įrengtas gyvūnų apsaugos kampelis – varliagyvių neršavietė bei retųjų rupūžių žiemavietė, kur galima pamatyti egzotiškų rupūžių – žaliąją, nendrinę, česnakę bei raudonpilvę kūmutę.

Vasarą, rodos, visas Traupio miestelis skendi žalioje medžių ūksmėje, ypatingo grožio šimtamečiai klevai bei liepos bažnyčios šventoriuje ir šalia bei prie pagrindinės gatvės 1905 m. ūkininko Juzėno sodintos pušys ir beržai. Levaniškių kaime, Nevėžio krante ošia sovietmečiu Pauliaus Glemžos (1921 – 2002) įkurtas parkas, čia auga net 65 rūšių medžiai, vyrauja pušys, beržai, yra balzaminių kėnių, sidabrinių eglių, glaustašakių skroblų, pilkųjų riešutmedžių...

 

Image

Traupio botanikos darže, kurį įkūrė Anykščių meras Sigutis Obelevičius, auga per 5 tūkst. augalų rūšių 

 

 

Miestelis nebeauga

Nuo seno Traupį supo bene keturi nemenki dvarai, šiandien išlikę sienmedžių alėjos, Janapolio dvaro svirnai, XX a. dvarai buvo apkarpyti, galiausiai visai sunyko. Tuomet buvo sukurti nauji „dvarai“ kolchozai, kurie Lietuvai vėl tapus nepriklausoma buvo sudaryti. Nūnai žemę dirba stambesni ir smulkesni ūkininkai, žymesni – Baravykų – daržininkystės – sėklininkystės, Kairių – mėsinių galvijų, Noreikų – augalininkystės, Juzėnų – pienininkystės ūkiai.

Miestelyje yra 3 parduotuvės.
Traupis pirmasis tarpukario metais buvo valsčiaus centras, dabar seniūnija, kur veikia 3 bendruomenės, Traupio žmonės noriai dalyvauja meno saviveikloje – yra ir šokėjų, ir dainininkų kolektyvai, ir mėgėjų teatras, naujienos skelbiamos bibliotekininkės Ramunės Musteikienės globojamoje internetinėje Traupio svetainėje. Apie perspektyvas, miestelio augimą niekas nešneka.

Traupiečiai po platų pasaulį išsiblaškę ir čia gyvenantys tradiciškai susirenka liepos pabaigoje, savaitgalį, kuomet švenčiami Šv. Onos atlaidai. Tarp žymesnių kraštiečių minimi dailininkai Povilas Šiaučiūnas, Valerija Ostrauskienė, muzikai broliai Šližiai – Pranas, Stasys ir Bronius, medikas Alvydas Janulis, fizikas Algimantas Malickas ir kt.

 

 Image 

 

Močiutės dainininkės susirinko padainuoti - pasiruošti svarbiausiam koncertui Šv. Onos atlaidų dienomis. Iš kairės: Vanda Noreikienė, Ona Maneikienė, Anelė Lapėnienė, Aldona Ordienė ir Irena Bernatonienė. 

 

 

                                                                                                                 "Aukštaitiškas formatas" 2009. Nr.8 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2009.08.07 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt

Notice: Undefined property: joomlaVersion::$URL in /home/trislt/domains/traupis.lt/public_html/includes/footer.php on line 31