| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Kur rupūžės žiemoja
2010.11.07
Image
Sigutį Obelevičių džiugina šilkinis Makio ievos kamienas
 
Lilija Valatkienė
 
Traupyje auga tai, ko negalima pamatyti kitur. Čia ekologiniu taku liuoksi reti varliagyviai, o ekskursijas po Traupio botanikos sodą veda pats Anykščių savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. Botanika – jo aistra.

Į ekskursiją su miesto meru

S.Obelevičius paglosto šilkinį Makio ievos kamieną, pasigėri garbanotojo gluosnio šakelių vingrybėmis, pavaišina graikinio riešutmedžio vaisiumi, o žalčialunkio, vieno nuodingiausių Lietuvos augalų, pataria neliesti. Mes norime gyventi, todėl raudonų uogų neliečiame. Sukame kalnelio link, kur rupūžės žiemoja.
        
„Norėdama išsaugoti retus varliagyvius, Traupio kaimo bendruomenė įrengė biologinį ir pažintinį taką, iškasė seklų vandens telkinį, kuris tinkamas varliagyviams neršti, sukonstravo originalias žiemavietes“, – paaiškino S.Obelevičius ir pridūrė, kad pagrindiniai projekto uždaviniai – pagausinti retų varliagyvių populiaciją, praturtinti mokyklos botanikos sodo kolekcijas ir išsaugoti senovinių Lietuvoje augintų kultūrinių augalų genofondą.
        
Pirkinius slėpė nuo žmonos

Kai prieš dvidešimt dvejus metus S.Obelevičius su šeima atsikraustė į Traupį ir pradėjo sodinti kažkokius keistus laukinius medelius, vietiniai stebėjosi. Kokia iš jų nauda? Verčiau jau bulves sodintų arba kokias gėles daugintų. Tačiau anuomet biologiją dėstęs S.Obelevičius pasižymėjo atkaklumu. Jo tikslas buvo sukurti ne tik akiai malonias dekoratyvines kompozicijas.
Prie mokyklos jis norėjo sutalpinti kuo daugiau skirtingų augalų, juolab kad aplink mokyklą driekėsi pliki laukai.
        
Gamtininkui atrodė, kad šitaip gyventi negražu. Pradėjus sodinti medelius, kaip mat atsirado nepatenkintų: ko jis čia knisasi, ko žemę rausia.
Atkūrus nepriklausomybę, tokie klausimai aprimo. Mokyklos teritorija plėtėsi, buvo pertvarkytas pelkėtos žemės sklypas, atsirado talkininkų, miestelio gyventojai džiaugėsi, nes botanikos sodas augo, o Traupis gražėjo. Meras vardija egzotiškų augalų pavadinimus. Iš kur prieš porą dešimtmečių jis gavo tiek sodinukų?
        
„Dendrologų geriau to neklausinėkite. Tai komplikuotas klausimas“, – intriguoja S.Obelevičius. Ir šypsodamasis paaiškina, kad dendrologai yra žinomiausi pasaulyje vagišiai. Ką gali nugvelbti iš botanikos sodų ir parkų, kišasi į kišenes ir rizikuodami veža namo.
        
Augalai – turtas. Žinoma, tiems, kas supranta. Jei viską parduotų, gautų daug tūkstančių. Keletas augalų tiesiog neįkainojami.
        
„Kaip ir visi kolekcininkai, mes su kolegomis iš retųjų augalų klubo pasikeičiame augalais. Aš dovanoju, man dovanoja taip pat. Ne vieną retą augalą esu nepigiai nusipirkęs. Dažnai apie tuos pirkinius žmona ir nenutuokia“, – kainą paslaptyje laiko S.Obelevičius.
        
Augalai paneigė dėsnius

Įsigijus augalą, laukia nuoseklus ir atkaklus darbas, kantrybė, ieškojimai, nusivylimai ir džiaugsmas.

„Traupio botanikos sodas seniai nebeįsitenka, todėl pamažu stumiamės į klebono žemę. Jeigu bažnyčią sups nuostabūs egzotiški medžiai, argi nuo to bus kam blogiau?“ – klausia S.Obelevičius. Dendrologai dega aistra išbandyti kuo daugiau augalų rūšių. Meras džiaugiasi, kai jam pavyksta surasti ir „prisijaukinti“ retą augalą.

„Daugybę valandų, dienų, mėnesių siekiu savo tikslo. Ir štai rezultatas. Meilė augalui virsta aura, kurią jaučia daugelis mūsų parko lankytojų. Norėčiau sukurti Šiaurės Amerikos augalijos salą“, – prisipažino biologas.
        
Kas jį labiausiai stebina?
        
Auga čia viskas. Kartais augalai nepaiso jokių gamtos dėsnių. Netikėtai atsiranda „užsispyrėlių“, kurie nepakenčia šalčio, o vis tiek išauga, išgražėja. S.Obelevičius džiaugiasi, kad prie Traupio gyventojų namų jau žydi augalai iš jo sukurto botanikos daržo. Juk augalai padeda keisti ne tik aplinką, bet ir žmonių mąstymą.

 

"Gimtasis kraštas" 2010m. spalio 29 - lapkričio 5d., Nr. 36

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2010.11.07 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt