| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Mokytoja rašė parko dienoraštį
2012.01.15
Image
 
Į klausimą „Kaip gyvenate?, Traupio seniūnijos Levaniškių vienkiemio gyventoja, buvusi chemijos ir biologijos mokytoja bei pavyzdinės sodybos, į kurią buvo vežiojamos ekskursijos, 81 –erių šeimininkė Ona Janulytė atsako: „Baigiamės. Visi. Mes su broliu. Namas. Parkas“...

Janulių sodyba tiek Anykščių rajone, tiek Utenos apskrityje garsėjo surinktų augalų kolekcijos gausa ir pavyzdinga tvarka. Kaip buvo kuriamas Janulių parkas, atsekti galime – mokytoja O. Janulytė rašė savo sodybos dienoraštį...

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Levaniškių kaime prasidėjus intensyviai žemės reformai, valstiečiai ėmė keltis į vienkiemius. 1932 –aisiais Petro Janulio šeima būsimoje sodyboje pirmiausia išsikasė šulinį ( data likusi viršutiniame rentinyje), kitąmet pradėjo statyti pirmiausia klojimą, tada klėtį... Joje ir gyveno, kol kilo namas. Ant kalniuko pastatytas namas iš toli švietė baltais drožiniais, vietinio meistro Juozo Birbilo drožtais. Dabar ištekintos, išdrožtų medinių „nėrinių“ detalės baigia savo amžių.

Petras Janulis, prisimena dukra, mėgdavęs sakyti, jog sodyba be medžių – kaip paukštelis be sparnų... Pirmiausia buvo pasodintas sodas, beje, iššalęs pirmą šaltą žiemą. Iš jo likusios tik dvi vėlyvosios alyvinės obelys dera iki šiol. Vėliau sodas pasodintas pietinėje sodybos pusėje.

Pirmieji parko medžiai sodyboje sodinti nuo 1935 –ųjų. Iš Raguvos žydų nupirktas ir prie klėties pasodintas kaštonas dabar plačiai išsikėtojęs, seniausiai peraugęs ir stogą, ir kitus medžius, tačiau pastaraisiais metais gerokai sirgęs.

Pamažėle parke atsirado klevų, uosių, alyvų, svyruoklinių beržų, šermukšnių...Kolūkių metais sodybos žmonės pradėjo sodinti egles ir tujas. Iš Vilniaus Jeruzalės turgavietės, išleidęs visus turėtus pinigus, Ambraziejus Janulis parsivežė tris europinius maumedžius....

„Medžiams reikėjo daug pinigų, o mes – keturi žmonės, gyvenome iš vieno mano – mokytojos – atlyginimo. Kaimo žmonės šaipydavosi iš mūsų – girdi, visai nenormalūs, spygliuočių prisodino tiek, kad bulvėms, burokams vietos nebeliko. Mes išties gyvenome kaip miške“ – prisimena O. Janulytė

Medžių mirtys drasko širdį

Paskutiniai O. Janulytės užauginti medžiai – graikiniai riešutmedžiai.

„Kelis riešutukus man padovanojo dabartinis meras S. Obelevičius. Prisimenu, sukišau juos į žemę, laukiau išdykstančių, persodinau, lepinau, kaip vaikus. Šiemet riešutmedžiai kelias saujas riešutų sunokino – pirmąkart. Pirmas derlius, o sodinta labai seniai. Matot, vėl viena kalbu nesustodama.  Mano brolis – mažakalbis, o man dar nuo mokyklos laikų kalbėti nenusibosta. Pagaunu save su savim pačia besiplepančią... Arba su medžiais. Arba vėl viena – apie medžius“, - kalbėjo O. Janulytė

Draskydami širdį, parko medžiai nyksta : iššalo japoninė ir kininė vyšnios, kriptomerija, graikinis riešutmedis, nudžiūvo abrikosai, šaltalankiai, išnyko rodžersija... Kasmet vis daugiau buvusio parko augalų suserga ir pamažėle jų lieka vis mažiau.

Janulių sodyba ir parkas daug kartų yra tapę nugalėtojais gražiausių seniūnijos, Anykščių rajono, apskrities sodybų rinkimuose.

„Neatsimetu kuriais metais mes atsisakėme dalyvauti apžiūroje. Nebeliko jėgų rimtą tvarką parke palaikyti. Kiek galime, sodybą prižiūrime ir dabar, tačiau ne dėl to, kad ką nors laimėtume. Viskas paprasta: mes buvome keturi vaikai, sesuo ištekėjo, brolis į miestą išsikraustė, o mes su Ambraziejumi ir šitais medžiais – nuo pat vaikystės kartu. Kai visas gyvenimas krūvoj praėjo, nebeatskirsi – kol gyvi“,- kalbėjo O. Janulytė.

S. Vitkienė,

Anykšta, 2012, sausio 14d.

Image 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2012.01.17 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt