| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Traupio miestelio istorija
2008.07.29

Image 

 

Traupio miestelis įsikūręs Nevėžio upės aukštupyje, Anykščių rajono pakraštyje. Vietovės vardas, pagal profesorių S.Kolupailą, galėjęs kilti iš trijų upių santakos: Nevėžio, Nevėžės ir Pienios –

Tri – upis. Kai kas pateikia dar vieną versiją, būk tai vietovardis kilęs iš slaviškojo žodžio „trup“- lavonas, kurių,gal būt čia buvę daug kovų su kryžiuočiais metu. 

          Bažnytkaimis stovi  pakilioje vietoje, ant smėlio kalvos, 10 km į šiaurės rytus nuo Raguvos , 12 km į pietų vakarus nuo Troškūnų. Traupio dvaras buvo XV a. Lietuvos metrikos aktuose minimi

8 Traupio apylinkės bajorai, turėję statyti kariuomenės reikalams arklius. Amžių būvyje dvarą valdė Michalavičiai, Pranckevičiai, Giedeliai, Siesikai, Kerbedžiai, Kantautai ir kiti dvarininkai.

          1515 m. Jurgis ir Petras Michalavičiai įsteigė Traupyje Romos katalikų parapiją. Pirmuoju klebonu buvo paskirtas Plocko vyskupijos kunigas Mikalojus. Traupio parapija minima 1669 ir 1744 metų sinodų sąrašuose. 1781 metais parapijai priklausė 2028 parapijiečiai. Tada buvo ir parapinė mokykla. Miestelio įžymybė – šv.Onos bažnyčia pastatyta 1892 metais. Pirmoji parapijinė mokykla buvo įkurta 1777 metais.

          Dar prieš baudžiavos panaikinimą Traupio dvaro valstiečiai buvo paversti činšininkais.

1863 m. ties Traupiu su rusais kovėsi M.Maleckio vadovaujama sukilėlių rinktinė. 1865 m. rusų valdžia nubaudė Traupio kleboną kun. Jurgį Valašinską, rėmusį sukilėlius, išsiųsdama 10 metų į Sibirą.

          1892 m. Traupio bažnytkaimyje buvo 12 gyvenamųjų namų ir 79 gyventojai, be katalikų bažnyčios, buvo ir žydų sinagoga. 1904 m. Traupyje buvo altarija, dvi krikščionių ir viena žydų krautuvės, keletas amatininkų dirbtuvėlių. Apie 1905 m. klebonas Mickaniauskas įsteigė Blaivybės draugijos skyrių, o 1908 m. kun. Šliogeris – skaityklą.

 Carinės Rusijos laikais Traupis priklausė Ukmergės apskričiai. 1903 m. buvo 271 gyventojas.

          Nepriklausomo gyvenimo pradžioje keletą metų Traupis buvo valsčiaus centras ir priklausė Ukmergės apskričiai. 1923 m. Traupio valsčiui priklausė 89 gyvenvietės, 610 ūkių ir 3925 gyventojai. Vėliau valsčius buvo panaikintas, Traupis priskirtas Panevėžio apsk. Raguvos valsčiui,

Jo buvusi teritorija išskirstyta aplinkiniams valsčiams. Buvo pradžios mokykla, pašto agentūra, smulkaus kredito draugija, vartotojų kooperatyvas, parapinė biblioteka ( 1932 m. joje buvo 1526 tomai ). 1926 m. ūkininkų sąjunga buvo įsteigusi pieninę, buvo kelios krautuvės, kelios amato dirbtuvėlės, gyvai reiškėsi jaunimo organizacijos. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 25 sodybos ir 231

gyventojas.

            Bolševikų okupacijos metu Traupis buvo priskirtas Troškūnų rajonui ir padarytas apylinkės centru, vėliau priskirtas Anykščių rajonui. 1959 m. Traupyje buvo 157 gyventojai.

             Kadaise klestėjusi ir traukusi akį savo grožiu Laukagalių dvarvietė, kurią valdė Mečislovas Kontvainis, išnykusi. Likusi tik liūdnai rymanti liepų alėja. Surdaugių dvaro, kurį valdė ponas J.Kušnierevičius, dauguma pastatų išlikę, tačiau stūkso nenaudojami ir neprižiūrimi. 3 km į šiaurės vakarus nuo Traupio yra Janapolio dvaras su išlikusiais dviem mūriniais sandėliais.

             Senieji traupiečiai mėgsta pasakoti, kad senovėje pro Traupį pražygiavęs Napoleonas su savo armija. Čia vykęs mūšis, per kurį žuvę daugybė karių. Napoleoną mini ir jo vardu pavadintas kalnelis.

              Didžiausias traupiečių džiaugsmas – tykusis Nevėžis. Kur ir kaip jis prasideda – neaišku. Mat tų upelių daug, jie lėti ir dažnai sukinėjasi, net priešingomis kryptimis. Girių pietinė dalis, iš kur prasideda Nevėžis vadinama Raistu arba Dievaraisčiu. Čia išteka du Nevėžio aukštupiai – Nevėžis ir Nevėžė – susitinka, lyg suteka ir tada trumpa skersinė pertaka patenka į Pienios aukštupį, o iš čia į vakarus link Levaniškių teka jau tikrasis Nevėžis.

              Kraštovaizdžio grožiu Traupis neišsiskiria. Nėra čia šviesiųjų pušynų, ežerų, kalvų ar slėnių. Traupis – lygumų kraštas, nors dar gali rasti vieną kitą kalvelę ( Napoleono kalnelis prie Nevėžio, Trečioko kalnas link Balelių, Paršelio kalnas netoli Troškūnų miško). Tačiau traupiečiams Nevėžio slėniai visada buvo gražiausi ir mieliausi, na, o gamtininkui čia – tikras lobynas.

Vargu ar kur kitur Lietuvoje beužtiksi tiek įvairių gamtos retenybių, kaip Traupyje, kurio apylinkėse jau užfiksuota daugiau kaip 10 saugomų gyvūnų ir per 30 grybų ir augalų rūšių.

            Gamtininko S.Obelevičiaus dėka buvo tyrinėta Mentelių vietovė, esanti tarp Traupio ir Troškūnų, kuri lig šiol nepaliesta melioratorių ir civilizacijos. Būtent čia išliko retųjų augalų augimvietės ir didelė gyvūnų įvairovė. Ši vietovė yra saugotina net pagal tris Europos konvencijas. 

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2009.11.03 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt

Notice: Undefined property: joomlaVersion::$URL in /home/trislt/domains/traupis.lt/public_html/includes/footer.php on line 31