| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Vakaras su žolininke Dominika Balčiūne
2016.02.08

Image

Vos keli kilometrai nuo Traupio sodybą savaitgaliais, o kartais ir dažniau lanko kraštietis Kęstutis Balčiūnas su žmona Dominika Balčiūne. Dominika garsi šalies žolininkė, neseniai knygynuose pasirodė jos knyga „Skauda galvą? Kakta braukite  per lango stiklą“. Traupio bibliotekininkė Ramunė Musteikienė nusprendė surengti bendruomenės namuose knygos pristatymo vakarą. Dominika mielai sutiko dalyvauti, į vakarą iš Kauno atvyko leidyklos „Laisvos valandos“ vadovas Linas Daugėla. Taip jau sutapo, kad, vaizdžiai sakant, tame pačiame kilometre prieš keletą metų sodybą įsigijo Sveikatos žurnalistų asociacijos pirmininkė, žurnalistė Daiva Ausėnaitė. Bibliotekininkė Ramunė žolininkės kalbinimą patikėjo žurnalistei Daivai. Renginyje netrūko šypsenų, smagaus juoko, susidomėjusio klausymo ir daugybės smagių pasakojimų. Šeštą valandą savo šeimininkių laukusioms karvėms teko dar palaukti, nes susirinkusios moterys susidomėjusios klausė ir klausinėjo Dominikos. Bet apie viską nuo pradžių...

 

Bibliotekininkė Ramunė padėkojo gausiai susirinkusiems, pristatė vakaro kalbėtojus ir pakvietė sveikinimo žodį tarti traupietį, gamtininką, Anykščių vicemerą Sigutį Obelevičių. Jis pasidžiaugė vis didėjančiomis gretomis rašančiųjų ir knygas leidžiančių kraštiečių skaičiumi. „Knyga paprastai gimsta, kai jums būna sukauptas tam tikras kiekis žinių. Kaip obuolys, kuris krenta, kai sunoksta, taip ir knyga gimsta, kai žmogus nusprendžia, kad jis turi ką pasakyti. Labai smagu, kad leidyklose atsiranda žmonės, kurie patiki tuo, kad knyga bus gyvybinga, įdomi, skaitoma. Tokiu būdu mūsų Lietuvos kultūros paveldas  vis pildosi“, - kalbėjo S. Obelevičius. Prasitaręs, kad šiuo metu leidyklai yra išsiuntęs didelės apimties knygą apie grybus (vien nuotraukų 600), tad kol naujos knygos neturi, Dominikai padovanojo knygą apie Anykščius ir palinkėjo braidyti ne tik po garsiausio Europoje Anykščių šilelio, bet ir po Traupio apylinkes.

 

Ramunė susirinkusiems pristatė Dominiką: „Dominika nuo vaikystės domisi žolelėmis. Ji užaugo Šiaulių rajone, miškų apsuptyje. Jos močiutė buvo žolininkė, taip pat turėjo kaimynę, kuri visų buvo vadinama ragana. Iš Šiaulių Dominika išvyko mokytis į Panevėžį, čia sukūrė šeimą, užaugino sūnų ir dukrą. Ilgą laiką dirbo bibliotekoje, dalyvavo garsaus sveikuolio Ilginio veikloje, domėjosi sveika gyvensena, maudėsi eketėje. O tikrąjį savo pašaukimą Dominika atrado nuvykusi į Vilnių ir susipažinusi su garsiausia šalies ragana Vilija Lobačioviene. Aktyviai dalyvaudama Liaudies medicinos centro veikloje Dominika pabaigė nemažai raganavimo kursų, išmoko burti Taro kortomis ir socialiniame Facebook tinkle sukūrė grupę „Žolininkės patarimai. Klausk drąsiai“, kurioje kasdien dalijasi naudingais patarimais ir atsako į visus klausimus.“

 

Po jaunųjų gitaristų Indrės Musteikytės ir Tomo Rakausko dainos, Dominiką kalbinti pradėjo žurnalistė Daiva Ausėnaitė. Jūsų dėmesiui santrauka klausimų ir atsakymų:

 

Ar jus nebijote žodžio „ragana“ visų prasmių? Juk ragana daugelio sąmonėje tai, jeigu taip gražiai pasakyti, yra nelabai gera moteris.

Kiekviena žolininkė anksčiau buvo vadinama ragana. Jeigu ji žino, kaip žmogui padėti pasveikti, iš ligos išlipti, ko kitas žmogus negali, tai skubėdavo pavadinti ragana. Juk žmogus pirmiausiai savo mintimis kuria savo gėrį ir blogį, juk mūsų mintys materialios. Kiekvienas augalas turi gydomųjų galių, todėl kiekvienam knygoje rašau tokį palinkėjimą „Augalai – tai raidės, kuriomis mums rašo Kūrėjas“.

Vaikai užaugę, anūkai jau irgi dideli, turiu laiko, galiu domėtis žolelėmis. Mokausi jau aštuonerius metus, už tai, kad mane palaiko esu dėkinga vyrui Kęstučiui. Facebook grupėje yra 43 000 žmonių. Jie juk negali kasdien ko nors paklausti gydytojo, tačiau jie nuolat kreipiasi į mane.

 

Aišku, kai tenka mėnesį laukti vizito pas gydytoją, yra nemažai laiko, galima ir Dominikos ko nors paklausti. Bet sutikite (ar nesutikite), kad šiais modernios medicinos laikas žolininkystė yra kažkas, kas yra lyg ir pakraštyje?

Kiekvienas augalas turi tam tikrus mikroelementus, metalus, kažką, kas žmogui yra naudinga. Mūsų kraujyje taip pat yra visa Mendelejevo lentelė. Jeigu mes padarome mišinį iš augalų, kurie atstato visą sistemą, tai yra pagalba: iš augalų, iš gyvo, nes iš mažos sėklytės išauga didžiulis augalas. Jeigu mes paimame negyvą tabletę, ji nuima simptomus, bet kas lieka turi pasišalinti per kepenis ir inkstus. Dėl ko žmonės miršta? Ne nuo augalų, miršta nuo negyvų tablečių, nuo chemijos.

 

Kada jūs pamatėte, kad vaistažolės veikia?

Seniai pamačiau. Mano vaikai užaugo ant vaistažolių, anūkams tą patį rekomenduoju. Atsimenu pradžioje, kai patekau į Liaudies medicinos centrą, aš kažkiek dirbau šalia Vilijos Lobačiovienės, daug žmonių pas ją ateidavo. Atėjo žmogus, jis sirgo skrandžio opa ir ta opa jau buvo perėjusi į onkologinę ligą. Daviau tam žmogui miškinės sidabražolės šaknų užpiltinės, pasakiau kaip gydytis. Po gerų kelių mėnesių koridoriuje sutinku tą žmogų, jis griebia mane už rankos ir sako „ponia, man nieko nėra!”. Atlikus tyrimus gydytojai vėžio nerado. Jis sąžiningai vartojo tą trauktinę ir pasveiko. Tas prisiminimas labai įstrigo. Tik reikia atsiminti, kad gydytis vaistažolėmis yra darbas, čia ne tabletė, kad vieną ar kelias išgėrei ir lauki stebuklo. Stebuklo ir su tabletėmis nebūna, tačiau su vaistažolėmis yra daugiau darbo: jas reikia rinkti, ruošti, paskui gaminti; paskui tam tikrom valandom, dienom gerti. Tai darbas su savim, ne kiekvienas tą gali, tiesiog tingi žmonės. Aš sakau, kad nėra nepagydomų ligonių, yra tik tingintys pasveikti.

 

Jūsų knygoje daug receptų, o jus darėte tų receptų kokybės kontrolę? Juk kartais kas nors ką nors sugalvojo vedinas kokių prietarų, paskui tai virto patirtimi, nors jokio efektyvumo ir neturi. Ar tie receptai patikrinti?

Daugumą tikrinau pati ant savęs. Daug ką išbandau ant savęs ir tuos vaistus kuriuos darau, eliksyrus. Gaila, kad patys geriausi receptai su alkoholiu, deja, kontrolės nebuvo praleisti. Bet tikiuosi, kad gal kitoje knygoje bus sudėti ir tie receptai. Neleido man dėti receptus onkologinėm ligom gydyti. Diabetas, žvynelinė, egzema – tai šio amžiaus rykštė, o jos lengvai gydomos. Tą galinčių gydyti augalų yra pilna. Kur beeičiau matau augalus, kurie gydo.

 

Gal visgi kažkuriuo metu visi žolininkai turi sudėti ginklus? Radau jūsų knygoje receptą tuberkuliozei gydyti ir aš kažkaip ėmiau piktintis. Čia ne iš akmens amžiaus patarimai tuberkuliozę gydyti penkių žolyčių mišiniu?

Aš visada sakau, kad esant rimtai ligai reikia kalbėtis su gydytoju. Juolab neatsakau, jeigu žmogus pats daro mišinius. Dažniausiai į mus kreipiasi, kai gydytojai žmogui pasako, kad liko pusmetis... Nuo tuberkuliozės tikrai yra nemažai receptų. Šita bakterija yra užmušama, gamtoje yra daug antibiotikų. Tuo pačiu noriu pasakyti, kad kai moterys pliko arbatą, padaro esminę klaidą – užpila vaistažoles verdančiu vandeniu, dar supila į termosą. Tada jau žinokite, gaunasi ne vaistai, o nuodai. Reikia čiobrelius, medetkas plikyti 80 0C vandeniu. Jeigu dar į verdantį vandenį įdėsite medų – tai žinokite, kad karštame vandenyje medus virsta nuodu.

 

Ar turit pačią mėgstamiausią žolelę?

Pačios geriausios vaistažolės yra visų labiausiai nemėgstamos – dilgėlė ir varnalėša, jos gydo daug ligų. Varnalėšos pas mane auga garbingoje vietoje. Tarp pinavijų auga dilgėlės, man labai gražu. Pas mane ant palangės alijošius auga, nors visos palangės nukrautos, nėra vietos (juokiasi).  

 

Vaistažolės saugojimui yra džiovinamos, o kiek ilgai jas galima laikyti, kad jos turėtų efektą?

Jeigu jos gerai išdžiovintos ir gerai laikomos, galima laikyti medžiaginiame maišelyje iki dviejų metų. Geriausia, iki pusantrų. Šaknys ilgiau. Kiekviena vaistažolė yra naudojama dvi savaites. Po dviejų savaičių kasdienio vartojimo reikia keisti kita vaistažole, nes naudot ilgiau kaip dvi savaites negalima. Nebent yra vaistažolių mišinys, kai jau yra liga, tada galima gerti iki mėnesio, bet ne ilgiau. Pavyzdžiui, žmonės mėgsta gerti Senos lapus ir gan greitai jie sako, kad nebeveikia. Nemažai žmonių kenčia dėl vidurių užkietėjimo, tai yra pats baisiausias dalykas, problema numeris vienas. Reikia keisti maistą, jeigu viduriai užkietėjo vyresnio amžiaus žmogui, būtina kuo greičiau tą problemą spręsti.

 

Jūsų knygoje radau receptų su gan netikėtais gydymo būdais – druska, aliejus ir net lango stiklas. Jūsų arsenale matau ne tik vaistažoles.

Taip, bet nereikia kakta daužyti lango stiklą. Reikia kai skauda galvą pridėti prie stiklo ir braukti žemyn. Pajusite šaltį. Šaltas kompresas veikia kitaip, siūlau išbandyti stiklą. Braukite kelis kartus ir galvą nustoja skaudėti. Tie visi būdai – tai yra paveldas. Žmonės anksčiau gyveno sveikiau, žmonės dirbo daug, nesėdėjo prie televizoriaus. Mes televizoriaus nežiūrim 12 metų, laikraščių neskaitom, radijo neklausom, naudojamės tik internetu. Tai veikia gydančiai, kai nėra spaudimo. Nuėmėm vieną didžiausių šiuolaikinio žmogaus streso šaltinių – neigiamą informaciją. Mes gyvenam ramiai. Kiekvieną savaitgalį važiuojam į sodybą. Pasitinka šalti namai, krūva katinų, mūsų ir ne mūsų. Visus priglausti, visus paguosti. Kiekvieną savaitgalį einu į mišką, ten jaučiuosi saugiau nei kažkur kitur. 

 

Kaip gimė jūsų knyga? Jus intrigavote, kad čia tiek mistikos buvo su knygos atsiradimu.

Tegul papasakoja leidyklos direktorius.

Linas Daugėla: Mūsų leidykla „Laisvos valandos“ priklauso Žurnalų leidybos grupei ir pagrindinė mūsų užduotis leisti žurnalus. Knygų išleidžiame nedaug, jos būna šiek tiek rinktinės. Per dvylika leidyklos gyvavimo metų išleidome nemaažai gerų knygų, Dominikos knyga turėjo būti 66-ta. Tačiau knygą paruošti užtruko devynis mėnesius, ji praleido kitas, kurios buvo greičiau paruoštos ir tapo 69. Irgi neblogai. Leidyklos darbuotojai pamatė, kad Dominika išmano, supranta, jos tema labai plati, ji turi subūrusi daug žmonių socialiniame tinkle. Knyga turi 12 skyrelių, tai yra 144 psl., kas yra 12 kart 12. Dizaineris suskaičiavo, kad nupiešė 12 augalų ant viršelio. Kai pažiūrėjom į brūkšninį kodą, pamatėm, kad gavosi 66. Vis tiek kažkokia magija tame yra. Ta redaktorė, kuri dirbo su knyga devynis mėnesius, ji dabar laukiasi. (visi juokiasi) Tiražas 3003, kas sudėjus gaunasi 6. 

 

Dominika, skaičius šeši magijos pasaulyje yra geras ar blogas?

Labai geras, tai porinis skaičius, jis daug reikšmių turi. Žmonės gimę šeštą ir devintą dieną yra truputį kitokie, truputį prie mistikos. Leidykla prasidėjusi su ragana, susidūrė su skaičių magija.

 

Pabaigai norėčiau užvesti kalbą apie magiją, nuo ko pradėjom, tuo ir baikime. Man atrodo, kad didžiausią magiją gyvenime demonstruoja žmogaus kūnas, kai kalbame apie ligas ir pasveikimą. Tas mūsų kūno gebėjimas pasveikti, nežiūrint gydymo, gal ir yra didžiausia magija?

Mes gydom ne ligą, mes gydome kūną. Įsivaizduokime, žmogus susilaužė ranką, ar ten dar reikia įsikišimo, kaulas pats gyja. Jeigu mes ryte atsibudome, kūnas per naktį išmiegojo, įvyko sistemos persikrovimas. Atsikėlėm mes ryte, esame sveiki – magija. Saulė patekėjo, mes kažką nuveikėm – vėl magija. Sakyčiau, kad svarbiausia per dieną neimti į galvą blogų minčių, nesinervinti, nes kiekvienas pyktis ir blogi dalykai žmogų nualina. Jei žmogus susirgo žvyneline ar diabetu, jis pirmiausiai turėtų pagalvoti, su kuo iš šeimos, giminės jis pykstasi, ko nemėgsta, kas įskaudino. Reikia su tuo žmogum susitaikyti, išgerti arbatos ar vyno butelį. Man teko matyti ne vieną atvejį, kai po tokių susitaikymo pagerėdavo žmogaus būklė, nykdavo žvynelinė, o juk mačiau, kaip žmogaus oda atrodė prieš tai. Mūsų gyvenime tiek daug visokių pykčių. Reikia ieškoti ligos priežasčių nuo savęs. Diabeto atveju padeda salieras ir pastarnokas, atsisakius mėsos matau gerus sveikimo atvejus.

 

Išsekus klausimams Dominikai padėkojo Traupio seniūnė Daiva Tolušytė ir paklausė, kokia gi vaistažolė padėtų išlaikyti stiprybę gydytis vaistažolėmis, kai pritrūksta ryžto. Žolininkė skubiai sureplikavo, kad tereikia pasidairyti savo kieme, juk prie mūsų trobos durų auga labiausiai mums reikalingos vaistažolės. Bendruomenės pirmininkė Janina Savickienė nusprendė dovaną įteikti Dominykos vyrui, rankose ji laikė skėtį. Prisiminė, jog teko skaityti, kad skėtis senovėje buvo labai vertingas daiktas, prieinamas tik imperatoriams, faraonams, didikams ir kad jis turėjo didelę reikšmę, buvo teikiamas tik už nuopelnus. „Štai dabar, Kęstuti, ir tu turėsi skėtį. Saugok su juo Dominiką. Pažiūrėk, kiek skėtis turi pritaikymo būdų – saugo nuo lietaus, juo gali nuo ko nors apsiginti, ištiesti ir ištraukti ką iš pelkės. Žodžiu, saugok Dominiką“, - savo šmaikštumu visus susirinkusius pralinksmino bendruomenės pirmininkė. 

 

Vaišinantis Dominikos vaistažolių arbata, kuri stiprina imunitetą, smalsios moterys prašė išburti ateitį iš delno, žolininkė rašė palinkėjimus įsigijusiems jos knygą, vėliau užėjo kalba apie Liaudies medicinos centro filialo steigimą Anykščiuose ar Traupyje, birželio 19 dieną vyksiantį raganų sąskrydį Dominikos sodybos kieme ir bėgiojimą žarijomis. Jaukus vakaras daugelį įkvėpė drąsesnėms svajonėms.  

 

Daiva Ausėnaitė

 

 
Image
 
 
 Image
 
 
 Image
 
 
Image 
 
 
Image
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
Image
 
 
 Image
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
Image 
 
 
 
 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016.02.08 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt