| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Herbas
2008.09.08

Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino Traupio miestelio (Anykščių r.) herbą: sidabrinį skydą su jame pavaizduotu šerinės kalnarūtės keru (autorius – dailininkas Rolandas Rinkūnas).

 Image

Istoriniai duomenys. Traupis (Anykščių raj.) yra įsikūręs apie 30 km į vakarus nuo Anykščių, dešiniajame Nevėžio krante.Ties vietove į Nevėžį įteka upeliai Traupė, Pienė ir Lepeika.Traupio vardo kilmė-hidroniminė. Vienų mokslininkų nuomone, nuo trijų upelių santaką nusakančio žodžio triupis, kitų-nuo Traupės upelio vardo. 20 a.pradžioje-valsčiaus, vėliau apylinkės, šiuo metu-seniūnijos centras.

                      Traupio apylinkėje gyventa nuo seno, tai liudija archeologiniai radiniai, netoli esantis piliakalnis.Lietuvos Metrikoje pažymėta, jog 8 bajorai iš Traupio apylinkių dvarų teikdavo arklius LDK kariuomenei.Istorinėje literatūroje minima, jog 1515 m. jau buvusi bažnyčia. 1516 m. balandžio 22 d.Žygimantas Senasis suteikė privilegiją Traupio miesteliui įkurti. Zigmantas Augustas 1568m. liepos 30 d. patvirtino ankstesnę privilegiją ir leido rengti sekmadieninius turgus. 1730 m. spalio 20 d.savininko I.Franckevičiaus rūpesčiu gautoje privilegijoje Traupio valdoje leidžiama įkurti naują miestelį. 1684 m. miestelyje gyveno apie 200 traupiečių. Remiantis 19 a. pab. išleistu ,,Slownik geograficzny Krolewstwa Posskiego...,,T. 12, Michalovičių giminė 1698 m.pastatė Šv. Onos bažnyčią.1781 m. Traupio parapijai priklausė 2028 tikintieji. Nuo 1777 m.veikė parapinė mokykla. Netoli miestelio buvęs Traupio dvaras ir kaimas 19 a. priklausė Siesickams.Didžiąją dvaro ploto dalį sudarė miškai. Minėtini ir kiti Traupio apylinkėse buvę dvarai:19 a. antoje pusėje priklausęs Kerbedžių giminei, Antano Kantauto valda ir kt.

                      19 a. pradžioje Traupyje veikė 2 smuklės, amatininkų dirbtuvės, parduotuvės. Žydų bendruomenė turėjo savo maldos namus.

                      1863 m. prasidėjusį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą aktyviai palaikė dvarininkai, kūrę sukilėlių būrius. 1863 m. rugsėjo 18 d.D. Maleckio vadovaujami sukilėlių daliniai įsikūrė stovykloje prie Traupio. Juos užklupo caro kariuomenė. Mūšyje žuvo 9 sukilėliai. Rugsėjo 27 d. sukilėliai prie Levaniškių kovėsi su 100 pėstininkų ir 40 kazokų daliniu. Caro kariuomenė buvo priversta trauktis. Pralaimėjus sukilimui carinė valdžia uždraudė lietuvių kalbą ir spaudą, tačiau lietuviška religine ir pasaulietine literatūra gyventojus aprūpindavo knygnešiai. Svarbiausias Anykščių regiono dradžiamos spaudos centras buvo Griežionėlėse, kuriose gyveno švietėjai L.ir St. Didžiuliai. Aktyviai veikė ir Traupio kunigai: literatūros platintijas, 1900 m. klebonavęs Ant. Justinavičius, kunigas D. Tuskenis.Pastarasis buvo ne tik spausdinto žodžio platintojas, bet ir slaptų mokyklų, kuriose buvo mokama lietuvių kalbos ir rašto , steigėjas.

                      1892 m.parapijiečiai vadovaujami klebono J.Butvilos pastatė dabartinę Šv. Onos mūrinę bažnyčią. Jos statybą prižiūrėjo Kauno gubernijos architektas U. Golinevičius. Šventovės interjerą puošia vertingi sakralinės dailės kūriniai:1635 m. nulietas varpas, Šv. Antano, Šv.Pranciškaus ir Šv. Barboros paveikslai, kunigo R.Mendzigursko portretas. Visi molbertinės tapybos darbai datuojami 19 a. pabaiga. Įdomiausias, reikšmingiausias ir unikalus yra aliejiniais dažais, barokine maniera tapytas paveikslas ,,Šv. Mergelės iš Gidlų istorija,,.Tikriausiai jis yra atkeltas iš ankstesnės bažnyčios. Istorinėje literatūroje tėra tik pasakojimai bei legendos susijusios su paveikslu. Iš tiesų jame pavaizduota stebuklingos 9 cm aukščio Švč. Mergelės skulptūrėlės istorija, esančios Gidlų (tarp Čenstachavos irRadomo, Lenkija) bažnyčios auksiniame altoriuje.Traupio bažnyčios paveiksle pateiktas ir stebuklo aprašymas lenkų kalba. 1516 m.pavasarį valstietis J. Čečekas arė žemę, kai staiga suklupo jaučiai ir valstietis pamatė ryškiai šviečiančią mažą statulėlę.Parsinešęs namo statulėlę padėjo į skrynią. Tačiau ir ten būdama ji taip stipriai spinduliavo, kad visa J. Čečeko šeima apako. Sužinojęs apie tai atvykęs dvasininkas liepė statulėlę nuplauti nuo žemės smilčių, o tuo vandeniu praplauti akis. Tai padariusi šeima atgavo regėjimą.Statulėlę kunigas patalpino bažnužyčioje į tabernakulį, kuris pradėjo švytėti.Tačiau vieną dieną  vėl nušvito J.Čečeko laukas. Jame vėl radosi  skuptūrėlė. Tai buvo ženklas, kad Švč. Mergelė nori likti jos radimo vietoje. Ten buvo pastatyta medinė koplytėlė, vėliau koplyčia, o dabar stovi bažnyčia. Statulėlė garsėja stebuklingais nutikimais ir pasveikimais, kurie fiksuojami ir mūsų dienomis.Traupio bažnyčios paveikslas iliustruojantis šį įvykį buvo garsus Anykščių regione. 18-19 a. jį dar puošė sidabriniai barokiniai aptaisai.

                      1898-1905 m.Traupyje buvo keletas krautuvių, žydams priklausanti degtinės parduotuvė ir alinė. Blaivybės sąjūdis ypač suaktyvėjo nuo 1905 m. klebinaujant kunigui Mickiniauskui. Kunigas Šliogeris toliau tęsė blaivybės misiją, o nuo 1908 m. skatindamad traupiečių apšvietą įsteigė skaityklą.

                      Atkūrus Lietuvos valstybę Traupyje veikė pradžios mokykla, pašto agentūra, sinagoga, kooperatyvas, parapijos biblioteka, kurioje 1932 m. buvo sukaupta virš 1,5 tūkst. knygų. Veikė žemės ūkio mašinų ratelis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pieninė, smulkaus kredito draugija.Aktyviai reiškėsi šauliai, pavasarininkai, jaunalietuviai ir kt. 1928 m. klebono D.Tuskenio rūpesčiu suremontuota bažnyčia.Tais metais parapijai priklausė 4120 tikinčiųjų.

                      Abiejų okupacijų metais miestelis nukentėjo, bolševikai į Rusijos gilumą ištrėmė nemaža Traupio ir apylinkių gyventojų. Naciai sunaikino žydų bendruomenę. Pokario metais apylinkės miškuose dislokavosi Vyčio apygardos partizanai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų kolektyvizacijos pasekoje, Traupis tapo centrine kolchozo gyvenviete.

                      Atgavus nepriklausomybę, seniūnijos centre veikia pagrindinė mokykla, paštas, gaisrinė, kultūros centras, biblioteka, parduotuvės ir kt. Pagrindinis gyventojų užsiėmimas-žemės ūkis. Traupiečiai garsėja įvairių sričių saviveiklininkais, tautodailės mylėtojais-medžio drožėjais, kryždirbiais, siuvinėtojom ir kt.

                      Traupis labiausiai garsėja unikaliu ,,Botanikos daržu,,, kuris vienintelis Lietuvoje, užimantis 1,5 ha , pradėtas veisti 1989 m.tuometinio mokyklos direktoriaus S.Obelevičiaus rūpesčiu. Šiuo metu jame auginama virš 5000 rūšių-žydinčių gėlių, sumedėjusių, vaistinių, prieskoninių augalų ir Valstybės saugomų retų augalų kolekcijos.,,Botanikos daržas,, gausiai lankomas turistų, studentų, svečių iš užsienio.

                      Traupis istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais, svarstant naujo herbo simbolį, buvo nuspręsta jame pavaizduoti retą Traupyje auganąčią, į Raudonąją knygą įrašytą –šerinę kalnarūtę-esančią  ant išnykimo ribos. Tai-papartinių klasės, sporinis induotis, kalnarūtės genties augalas.

                      Augalija pasaulio simbolikoje įkūnija gamtos kuriamasias galias, mirtį ir atgimimą, metų laikus ir pasaulio vystymąsi laike.Šis paparčio šeimos augalas, pagal legendas pražysta vieną kartą per šimtą metų ir žydi tik vieną Šv. Jono naktį. Žiedo radėjui gali išsipildyti visi norai. Tai-magiškas svajonių išsipildymo simbolis. ,,Gėlių kalboje,,papartis įkūnija nuoširdumą.

                      Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą ir skaistumą, ji ir vieno iš visatos elementų-vandens, spalva.

                      Žalia-laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos, vilties ir augmenijos palva. Dailininkas Rolandas Rinkūnas parengė Traupio herbo etaloną. Jį heraldikos komisija aprobavo 2008 m.liepos 24 d.

      2008 m.rugpūčio 25 d.Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu patvirtino Traupio herbą.

Herbo aprašymas.Sidabriniame lauke-žalias šerinė kalnarūtės augalas.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2008.09.17 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt