| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Prisiminimų laiškai savo Mokyklai
2017.06.12

Image

Artėja Traupio pagrindinės mokyklos 240 –ies metų jubiliejus. Šventinis minėjimas vyks jau šį šeštadienį, birželio 17 d., 13 val.

Ta proga biblioteka kvietė rašyti laiškus ir prisiminimus "Menu savo mokyklą...".

Ačiū visiems, kurie užrašė mintis, prisiminimus, linkėjimus ir dar tikimės  laiškų sulaukti!

Truputis prisiminimų ir gražių žodžių, skirtų mokyklai:

 

 Irmina Juzėnaitė –Urbonienė. Mokėsi 1966 – 1977 m.

Kiekvieno žmogaus gyvenime mokykla - gyvenimo skrydžio pradžia. Man šis skrydis prasidėjo 1966 m. rugsėjo 1-ąją, pradėjus lankyti Traupio vidurinę mokyklą. Ryškiausi prisiminimai ir įspūdžiai, kuriuos paliko pirmoji mokytoja...

Mano pirmoji mokytoja buvo Bronė Vyšniauskienė. Iki šiol prieš akis iškyla nepaprastai gražios moters portretas. Mokytoja žavėjo savo inteligencija, oria laikysena, aristokratiškomis manieromis visada būdavo pasitempusi, elegantiška. Jos dėka išmokau skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tie ketveri pradinių klasių metai padovanojo daug atradimų, mokytoja sugebėjo įžiebti nenumaldomą žinių troškimą.

Baigus pradines klases teko laimė mokytis lietuvių kalbos pas nuostabią mokytoją V. Balnienę, kuri nestokojo subtilaus ir sveiko humoro, reiklumo, jos dėka rašau beveik be klaidų. Šviesūs prisiminimai išlikę ir apie mokytojus V.Rimšienę, P.Šapelienę, S.Kuprį. 

Mokykla -tai kultūros, šviesos židinys. Tad linkiu, kad Traupio mokykla gyvuotų dar daug metų!“

Julius Panka. Mokėsi 1985 – 1988 m.

Traupis – mano gimtinė. (...)  Senajame Laukagalių dvare išmokau vaikščioti ir kalbėti, o Klaibūnuose išmokau skaityti, skaičiuoti ir net važiuoti dviračiu. Ar įmanoma tai pamiršti? 

Buvau tos „prarastosios“ traupiečių kartos atstovas, kuriems neteko lankyti lopšelio - darželio. 1985-ųjų metų rudenį pradėjau lankyti mokykloje veikusią paruošiamąją klasę, berods tais pačiais metais atsidarė darželis, o dėl vykusios mokyklų reformos mūsų klasę iš vadinamųjų „nulinukų“ 1986 metais iš karto „perkėlė“ į antrąją klasę.

Traupio mokykloje tuo metu (o tikiuosi, kad ir dabar) gyveno mokslo dvasia, tai buvo visų pirma kultūros ir švietimo židinys. (...) Visą gyvenimą liksiu dėkingas savo Pirmajai Mokytojai Veronikai Gilvydienei, kuri kantriai skiepijo mums žinias, ugdė mus būti žmonėmis, kentėjo mūsų išdaigas ir buvo mums, mažiems ir žingeidiems  turbūt didžiausias nepajudinamas autoritetas ir gyvenimo žinių šaltinis. Atsimenu mažą rudą lagaminą – patefoną, per kurį klausėmės dainelių ir pasakų, o kur dar daugybė plokščių kartoninių iškarpų, kurias reikėdavo apvedžioti ir perpiešti į sąsiuvinį – tikras lobis kūrybingam vaikui.

Klasės buvo nedidukės, bet jaukios, labai didelė ir erdvi, kaip man tuo metu atrodė, sporto salė, o ypatingai mane džiugino, kad mokykloje veikė dar viena biblioteka, nes „senosios“ miestelio bibliotekos vaikų literatūros skyrelis jau buvo įveiktas. Tuomet šalia mokyklos dar nebuvo to nuostabaus ir unikalaus botanikos sodo, bet buvo moksleivių prižiūrimas ir puoselėjamas daržiukas, kuriame augo keletas rūšių lauko gėlių ir porą ežių daržovių. 

(...) Dažnai žmonės mėgsta girtis aukštuoju mokslu, tačiau nesureikšmina savo pradinės mokyklos. O aš šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad trys klasės, kurias baigiau Traupio mokyklėlėje man padarė daug didesnę įtaką ir suformavo daugiau įgūdžių, nei baigtos studijos dviejuose Lietuvos universitetuose. 

Noriu traupiečiams palinkėti keletą paprastų dalykų. Branginkite savo mokyklą, puoselėkite ją, gerbkite kasdieninį mokytojų darbą, kuris yra neįkainojamas. Nes jų moksleivių širdyse pasėtas žinių troškimo grūdas lieka visą gyvenimą. Linkiu, kad 240Noriu traupiečiams palinkėti keletą paprastų dalykų. Branginkite savo mokyklą, puoselėkite ją, gerbkite kasdieninį mokytojų darbą, kuris yra neįkainojamas. Nes jų moksleivių širdyse pasėtas žinių troškimo grūdas lieka visą gyvenimą. Linkiu, kad 240 mokyklos jubiliejus būtų akstinas Traupio bendruomenei išlikti ir toliau tokiai aktyviai ir vieningai, tada bus dar daug mokyklos jubiliejų, vieni jų bus labiau apvalesni, kiti mažiau, bet visi linksmi ir šilti...“

Laima Juzėnienė. Dirbo 1980 – 1985m.

Kasmet vasaromis, kai sugrįžtu į Traupį, pirmiausia pamatau tolumoje ant kalnelio boluojantį pastatą, traukiantį akį, tarsi magnetas... Ir maga prieiti prie jo... Ir lyg atvėrus paslaptingus langus, klaidžioti po vaikystės -jaunystės prisiminimus... Juk čia buvo gera pradėti pirmuosius darbo žingsnius, baigus Vilniaus universitetą...

Tai čia, susidūrė mano jaunystė ir vaikučių žingeidžios akys, ar paaugliški šėliojimai, ir... pedagoginė patirtis.

Nuoširdžiai, kaip dukrą ar vyresnėlę seserį, sutiko nuostabus šios mokyklos kolektyvas su šaunia direktore Angele Šidagiene, kurios energija ir šypsena nuginkluodavo kiekvieną...

Pirmomis dienomis niekaip negalėjau suprasti; kaip, iš kur, tos mokytojos pažįsta kiekvieną vaiką kaip „nuluptą“ ir, žino tėvų ir senelių gyvenimo istorijas...Tik vėliau supratau – visi čia savi, vietiniai, vienas su kitu susiję. Jei ne kaimynai, giminės, tai draugai.

Ir aš stengiausi pažinti mokinius, rasti kelią į jų širdis, mokyti prancūzų kalbos ir istorijos. Kartu dirbti kolūkių talkose, ar šokti sporto salėje, tiesiog būti kartu, žinoti, kuo jie gyvena.

(...) Juk gyvenimas nesustoja, tik mokykla stovi, bet ir ji ne tik pakeitė rūbą, bet - aplinką. O mes žinome, kad čia pradžių pradžia – vieniems mokslo, o kitiems darbų. Tad gražių prisiminimų, ir kilnių darbų, kurie prasidėjo čia, gimtojo Traupio miestelyje..."

Palmira Šapelienė. Dirbo 1960 – 1992 m.

(...) 1962 – 1968 m. mokyklos direktoriumi dirbo Gintautas Pakalnis. Tai laikotarpis, kai buvo organizuojamos ekskursijos į Maskvą, Leningradą. Atsimenu, sunkvežimiu į Maskvą vežė Troškūnų vid. mokyklos vairuotojas. Važiavome Troškūnų, Traupio, Vašuokėnų ir Skiemonių mokyklų mokytojai. Iš Traupio važiavome su prancūzų kalbos mokytoja Irena Titovaite.  Vėliau, jau su „Vienybės“ kolūkio sunkvežimiu Traupio mokyklos mokytojai vykome į Leningradą. Ten aplankėme muziejus, stebėjome, kaip pakeliami tiltai, laivams perplaukti Nevos upe. 

Direktoriaujant G. Pakalniui, mokykla draugavo su Latvijos Neretos miestelio vidurine mokykla. Važiuodavom vieni pas kitus. Kadangi mokykloje nebuvo didesnės patalpos, tai vakarienei rinkdavomės Traupio kultūros namuose. Atvažiuodavo ir švietimo skyriaus atstovai. Su mokiniais važiuodavom dviračiais po Lietuvos vietoves. Dirbant mokykloje teko daug bendrauti su mokinių tėvais. Turint auklėjamą klasę, buvo būtina visus aplankyti namuose du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Išliko atmintyje tas mokinių tėvų nuoširdumas...“

Gediminas Stankevičius. Mokėsi 1950 -1961 m.

(...) Muzikos mokytojas Kazys Bareikis mokykloje subūrė saviveiklos būrelį, surado reikiamus muzikos instrumentus. Nežinau kokiu būdu sutarė su Raguvos mokyklos vadovybe, kuri mūsų mokyklai, atrodo, padovanojo pianiną. Gerai prisimenu kaip mūsų kolūkis išskyrė sunkvežimį ir mes, vyresnieji mokyklos berniukai jį atsivežėme. (...) prasidėjo nesibaigiančios repeticijos. Paskui pradėjome koncertuoti beveik visose Anykščių rajono mokyklose. Iš kitų mokyklų pas mus ir gi atvažiuodavo saviveiklininkai. Prasidėjo visai kitas, linksmas ir nenuobodus gyvenimas ir mokslas. Mane imdavo padėjėju ir kasininku, nes būreliui reikėjo pinigų.

Keliavome, dainavome, šokome ir linksminome ne tik Anykščių rajono mokyklų mokinius ir jų aplinkinius gyventojus. Įdrąsinti pasisekimų, buvome nuklydę net į Latviją. (...)Visur mus veždavo Traupio kolūkio specialiai paruoštas sunkvežimis, atrodo, GAZ-51. Kai lydavo, turėjome brezentą, kad neperšlaptume. Kolūkis dar neturėjo autobuso žmonėms vežti, todėl kėbule buvo įrengti suolai sėdėti, o kėbulo kraštai paaukštinti, kad neiškristume. Vis vien buvo įdomu ir linksma važiuoti, dairantis į prabėgančius pakelės vaizdus...“

Vilma Juzėnaitė- Bruzgienė. Mokėsi 1971 – 1979 m.

„ (...) Visos šventės nepamenu, tik prisimenu, kad į klasę atvedė vyresnieji mokiniai. Mane už rankos vedė brolis Henrikas. Buvo drąsu. Pasitiko Mokytoja: nedidukė, su šypsena ir labai gražiais plaukais. Tai - Veronika Gilvydienė, pirmoji mano Mokytoja, mūsų pradinukų Mokytoja. Mokytoja, kuri išmokė rašyti pirmą raidę, skaityti, piešti. Ji buvo be galo nuoširdi ir gera, mylėjo mus, saugojo, globojo. Atsimenu, kai sirgau, gulėjau ligoninėje Kavarske. Mokytoja atvažiuodavo manęs aplankyti.

Daug gerų mokytojų sutikau savo gyvenime, bet Veronika Gilvydienė liko man pati geriausia ir mylimiausia. Ir mokykla: ta pirmoji, su suolais, lenta, malkom kūrenama krosnimi, medinėmis grindimis, dideliais langais. Dabar, kai esu suaugusi, turiu profesiją, mylimą darbą, esu dėkinga savo pirmajai Mokytojai ir mokyklai."

Eglė Kielaitė. Mokėsi 1998- 2001 m.“

Pamenu, kaip pati šauniausia motyvacija gerai atlikti užduotis buvo puiki mokytojos Daivos Dailidėnienės idėja - lipdukai! Įvairūs, gražūs, su gyvūnėliais, animacinių filmukų personažais. Kiekvieną gautą lipduką klijuodavau į specialų sąsiuvinį. Kas kartą jį atsivertus ir dabar džiaugiuosi kaip tas mažas vaikas, gavęs prizą už gerą mokymąsi Smile

Neišdildomas įspūdis, likęs iš Traupio mokyklos laikų, yra pirmoji pažintis su kompiuteriu. Ryškiai pamenu kaip atnešė jį į kambariuką antrame aukšte, kairėje. Visi apspitę, tiek vyresni, tiek jaunesni, žiūrėjom ir stebėjomės, kokia didi šiuolaikinė technologija! Juokingiausia yra tai, kad tokį stiprų įspūdį man sukėlė ne kas kita, o programa Paint. Kokios neribotos galimybės atrodė!“

Deivina Musteikytė. Mokėsi 1997 – 2007 m.

" (....) Puikius prisiminimus paliko Tensingo veikla. Šokdavome, dainuodavome, važinėdavome su programa į kitas mokyklas, buvo galimybė išvažiuoti į užsienį ir patys sulaukdavome svečių. Su Tensingo grupe autobusu vykome į Daniją... (...) Didelis įspūdis buvo kelionė į Prancūziją. Mūsų  mokykla dalyvavo Comenius daugiašalių mainų projekte „All together we are like one“. Mes su klasioke Edita Augulyte ir mokytojais  savaitę gyvenome Prancūzijos mieste Lilyje. Buvome apsistojusios mokinių šeimose. Daug pamatėme, sužinojome dalyvavome prancūziškose pamokose...

(...) Puikūs mokytojai. Atsimenu naujai pradėjęs dirbti istorijos mokytojas Bronius Pipiras  pamokas vedė su tokiu užsidegimu ir nuotaika, kad net kontrolinis būdavo nebaisus. Mokytojas – 10 balų!. Matematikos  mokytoja Vitalija Mačiulienė, pamenu, visą pamoką aiškindavo VIENĄ uždavinį nuo a iki z, nuo programos atsilikinėdama keliomis temomis, bet ji taip sugebėdavo tą vieną išaiškinti, kad po to visi kiti lengvai išsispręsdavo. Tad ką jau gavau, tai tą gerą matematinį pagrindą.

(...) Patikdavo, kad nieks nedraudė „reikštis“. Lyg šiandien prisimenu, kaip būdami devintokais, organizavome išleistuves: aprengę dešimtokus pagal jų  svajonių profesiją išlydėjome  po vieną iš mokyklos arklio traukiamu vežimu. Smile Kaip per kažkurią šventę Židrūnui Rotautui dažėme plaukus žaliai. Kaip per rugsėjo pirmają, apsirengusi seną mokyklinę rudą mamos uniformą, laksčiau su kartoniniu  mikrofonu po mokyklos kiemą, kalbindama šventės dalyvius...

AČIŪ mokyklai ir puikiems mokytojams už kantrybę, pasitikėjimą, o ypač už saviraiškos galimybę!  

Noriu pasveikinti savo mokyklą su 240 –ies metų jubiliejumi! Tegu ji dar ilgai gyvuos, klestės ir bus ne tik žinių, išminties, bet ir  saviraiškos namais!"

 

Image

 

1967 m. Traupio vidurinės mokyklos abiturientai. Nuotr. Iš asm. P. Šapelienės albumo

 

Image

 

1961 –ųjų abiturientų išleistuvės. Nuotr. iš asm. G. Stankevičiaus albumo

 

 

Image

 

. 1961 m. abiturientai. Nuotr. iš asm. G. Stankevičiaus albumo

 

 

Image

 

Prie senosios Traupio mokyklos prieš žygį su dviračiais. Foto iš asm. G. Stankevičiaus albumo

 

Image

1991 m. 7 kl.(?) moksleiviai su auklėtoja P. Šapeliene. Foto iš asm. P. Šapelienės albumo

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017.06.12 )
 
Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2017 Traupis.lt