| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
"Tą žemę man likimas dovanojo"
2018.07.31

Image 

Prabėgo didžiausia Traupio miestelio šventė – Šv. Onos atlaidai. Šventės "Tą žemę man likimas dovanojo" programa buvo turininga pramogomis, varžybomis, koncertais ir rimtais pokalbiais apie knygą, skirtą Traupiui. Oninėms ruošėsi bendruomenė ir  visi, kas netingėjo. Smagu, kad atsirado ir entuziastų: traupietis G. Dailidėnas išpjaustė iš medžio  užrašą „Traupis“, merginos Miglė ir Indrė užsimojo  įrengti basų kojų taką, Mindaugas ir Dominykas organizavo sportines varžybas, kruopščiausieji klojo floristinius kilimus.

Eko basų kojų takas „išdygo“ per keletą dienų. Nors darbo buvo apsčiai, Miglė ir Indrė pagalbos priimti nenorėjo, viską darė pačios: susinešė akmenis, kankorėžius, kaštonus, pylė smėlį, žirnius, rapsus, klojo šiaudus, samanas. Šis iššūkis pareikalavo daug fizinių jėgų, bet šios merginos ne iš kelmo spirtos: Miglė – lengvaatletė, Baltijos čempionato prizininkė, Indrė – šokėja, mankštinusi kojas Šimtmečio Dainų šventėje. Tad taką jos suklojo net iš 30-ies  skirtingų dangų! Svečiams  basomis prabėgti buvo maloni pramoga. Dauguma klupo ir aikčiojo ties konkorėžių danga, bet sveikatos nauda padukams buvo neabejotina. Entuziastes merginas  gyrė ir S. Obelevičius: „Manau, kad čia, tokiuose mažuose miesteliuose, yra ta tikroji Lietuva, kurios, deja, nemato valdžios ponai iš Vilniaus, o galėtų atvažiuoti, pasidairyti, pamatyti, kad vos 400 gyventojų turinti bendruomenė gali padaryti daugiau nei pusę milijono turinti sostinė“.

Šventės išvakarėse seniūnijos sode triūsė darbštuoliai floristinių kilimų kūrėjai: Levaniškių bendruomenės atstovai, Laima ir Virgis iš Palepeikių ir vaikai: Smiltė, Arnas su Faustu, bei Donatas su Dominyku. Jų darbuose atsispindėjo Lietuvos šimtmečio tema.

Šeštadienio vidurdienį šventė prasidėjo sportinėmis varžybomis. Tvieskiant karščiui, krepšininkams buvo nemenkas iššūkis mėtyti kamuolį. Susirinko krepšinio entuziastai  iš Raguvos, Anykščių, Troškūnų, Levaniškių, Traupio. Pergalę nuskynė raguviškiai. Ramiau buvo tiems, kurie susėdę terasoje mankštino ne kojas, o suko galvą, kokį ėjimą pasirinkti šachmatų ir šaškių rungtyse. Abiejose nugalėjo R. Sirusas. Rankas miklino taikliausieji, mėtydami smiginį. Geriausiai sekėsi Deivinai, Donatui S. ir Tomui I.

Indrė ir Miglė be savojo „Tako“  suorganizavo ir orientacines varžybas „ Ar pažįstate Traupį“. Klausimų reikėjo ieškoti miestelio sode ir prisiminti kas pavaizduota Traupio herbe, kokios upės suteka į Nevėžį, kokiame kaime yra Trečioko kalva, kada įkurta mokykla ir t.t. Nugalėjo mažiausieji, bet, pasirodo, labiausiai pažįstantys Traupį -  Eglės, Ugnės ir Dovydo komanda „Stipruoliai“.

Po pietų į kultūros namus rinkosi tie, kurie neabejingi krašto istorijai. Visi laukė atvykstant kraštiečio su naująja knyga – Traupio krašto gyventojų genocido žinynu „Už teisę išlikti“. Sutikę seniai matytą kraštietį Joną Lukšę, spaudė jam ranką, domėjosi istorinės atminties knyga. Autorius rašė autografus, bendravo, supažindino besidominčius su eksponuojama savo piešinių paroda „Kauno tvirtovė“.

Istorinės knygos sutiktuves  patriotine daina pradėjo dainininkės iš Raguvos Ingrida ir Kotryna, kurios po pokalbio apie knygą  surengė nuostabų koncertą. Bibliotekininkė Ramunė džiaugėsi,  kad šie  Lietuvos 100- mečio metai liks įprasminti didele dovana Traupiui – knyga, kuri yra  rašytinis paminklas traupiečiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir kentėjusiems badą ir šaltį Sibire. Pristatant knygos autorių, išvardinta daug jo nuopelnų. Jonas Lukšė –  dailininkas, architektas, kraštotyrininkas, paveldo žinovas. Buvusio tremtinio pašaukimas -  įamžinti istorinius- kultūrinius objektus. Rengia savo sukurtų paveikslų parodas, išleidęs leidinius  apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius, Kauno tvirtovės atlasą. Jis atminimo lentomis ir bareljefais paženklino apie 30 pastatų ir atmintinų vietų, jo iniciatyva Traupio bažnyčioje įrengtas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo stendas.

Popietė prasidėjo  G. Stankevičiaus parašytomis  eilėmis Traupio partizanams.  Kraštiečio poemos “Ir epušės drebėjo” ištraukas skaitė traupietis Antanas Grimža.  Knygos pristatyme dalyvavo ir autorių kalbino istorikas, kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas ir  menotyros mokslų daktarė Jolanta Zabulytė. G. Vaičiūnas  gyrė Jono knygą už atliktą neįkainojamą darbą, kruopščiai surinktas faktologines žinias. Istorikas pastebėjo, kad Jono knygoje Traupio žemė truputį „padidinta“, įtraukiant Kirmėlių, Nausodės, Taujėnų kraštą. J. Lukšė motyvavo tuo, kad vadovavosi turimomis žiniomis apie kaimų priklausymą Traupio parapijai 18 amžiuje. G. Vaičiūnas, kuris irgi ruošiasi išleisti knygą  apie Anykščių rajono partizaninę kovą,  įteikė J. Lukšei surinktus duomenis apie Traupio seniūnijoje nužudytus ir žuvusius asmenis.

Pokario tema – labai nepatogi ir išdarkyta, tad knygos pristatymas negalėjo praeiti be diskusijos: traupietė pateikė pastabą, kad negali būti vienos tiesos, kad ir iš vienos, ir iš kitos pusės žuvo žmonės,  ir knygai priešpastatė B. Pilkausko leidinį „Mane žudė broliai lietuviai“. Padiskutavus,  priimta viena tiesa: dėl to, kad vyko pilietinis karas, kaltas okupantas.

Menotyrininkė Jolanta Zabulytė, kalbėdama apie kolegos darbus, gyrė jo begalinį kruopštumą. „ Jono paroda parengta nesinaudojant jokiais kompiuteriais, savo ranka, pieštuku, kaip senaisiais laikais. Užuot paėmęs į rankas fotoaparatą, jis eina sunkesniu keliu, jo atlikimo technika tampa tarsi meditacijos aktu.“- kalbėjo menotyrininkė. Jonas pabrėžė pirmenybę teikiantis autentiškumui.

Pasibaigus knygos pristatymui, Joną Lukšę sveikino rajono vicemeras S. Obelevičius, Traupio seniūnė D. Tolušytė, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė P. Petrylienė, Traupio bendruomenės pirmininkė A.Obelevičienė, mokyklos direktorė J. Palikevičienė, bibliotekininkė R. Musteikienė, A. Grimža, sovietinio genocido aukų artimieji.

Kraštietis neliko skolingas – bibliotekai dovanojo knygą, kurią išleidžiant buvo konsultantu, „Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m.“

Ačiū knygos sutiktuvių rėmėjams: G. ir T. Baravykams, Meilutės šeimai, Antanui Grimžai, bendruomenei.

Po betarpiško pasibendravimo su kraštiečiais, visi traukė į lauko aikštelę pasiklausyti kapelų atliekamų dainų. Koncertą surengė videniškiečiai iš  Molėtų r. (vad. R. Paurienė) ir viešintiškių „Vingerinė“ (vad. R. Raišelis).

Organizatoriai surengė tokią programą, kad nuobodžiauti nebuvo kada. Vos pasibaigus kapelijų muzikai, į kultūros namų salę kvietė mėgėjų teatras „Jazminas“   su daug gastrolių mačiusiu komedijinio žanro spektakliu „Paskubėjo“ (režisierė J. Savickienė). O po spektaklio, truputį orui atvėsus, vėl vyko sportas. Virvės traukime nugalėjo Repšėnų vyrai, o svarmens kilnojime tradiciškai niekam laimėti neleido Virgis Šikšna, iškėlęs svarmenį net 70 kartų!

Seniūnė D. Tolušytė ir bendruomenės pirmininkė A. Obelevičienė sveikino Onutes, įteikė dovanas floristinių kilimų autoriams, šventės entuziastams. Mindaugas Kiela įteikė medalius ir taures sportinių varžybų nugalėtojams.

O vakarinėje dalyje vyko smagi diskoteka su muzikinės grupės „Nova“ atlikėju Nerijumi. Visi linksmai šoko iki pusiaunakčio ir džiaugėsi puikia švente, bendravimu susitikus senus draugus ir galimybe pabūti su kraštiečiais.

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

Image

 

 Image

 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2018.07.31 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2018 Traupis.lt