| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Žiurlių kaimą slegia nelaimių šešėlis
2009.03.27

 

Image

 Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Žiurlių malūnas – jo savininkei Zitai Lukšienei nebereikalingas. 

 

 1912 metais bene aukščiausioje kaimo vietoje dvarininkas Kušnerevičius pastatė iš akmenų ir raudonų plytų vėjo malūną. Įspūdingas statinys ėjo iš rankų į rankas, kol tapo Juozo Lukšės nuosavybe, dėl kurios, tikėtina, jis pats su šeima atsidūrė Sibire. Malūną sovietai nusavino, prie jo pristatė lentpjūvę, tačiau vėliau priestatą nugriovė, o apie 1958-uosius – ir malūno „kepurę“. J. Lukšės giminė apie 1994-uosius malūną atgavo, pradėjo juo rūpintis, tačiau šalia malūno gyvenęs Vilius Lukšė prieš keletą metų neaiškiom aplinkybėm Anapilin iškeliavo, buvo rastas prigėręs per kaimą tekančiame Nevėžyje, o vienai likusiai Z. Lukšienei, savaime suprantama, buvo ne pagal jėgas rūpintis senojo malūno ne tik kad remontu, tačiau ir saugojimu. 

Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas nūnai be stogo, langų, durų, sudūlėjusiais perdangų likučiais. Pasak Anykščių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kultūros vertybių apsaugos specialistės Daivos Gadliauskaitės, atsiėmę malūną savininkai žinojo, kad privalės juo rūpintis kaip paminklu. „Maždaug prieš dešimtmetį Anykščių savivaldybė netgi buvo skyrusi lėšų stogui remontuoti, - pastebėjo D. Gadliauskaitė, - tačiau aš nežinau, kodėl stogas liko neuždengtas. Malūno savininkė gali pretenduoti į valstybės lėšas malūno remontui susigrąžinant nuo 30 iki 50 proc. patirtų išlaidų. Už saugomo paminklo nepriežiūrą gresia baudos.“
Prieš Kalėdas Z. Lukšienė nusprendė malūną padovanoti Anykščių savivaldybei. Tačiau neeiliniame rajono tarybos posėdyje išklausę administracijos direktoriaus pavaduotojo Valentino Patumsio vadovautos darbo grupės išvadų perimti apgriuvusį malūną Anykščių savivaldybei tarybos nariai entuziazmo nerodė, o ir pats darbo grupės vadovas siūlė dovanos nepriimti.
Kalbėti apie malūną su „Anykštos“ žurnalistu Z. Lukšienė atsisakė. Vienok sklando gandai, kad yra malūnu besidominančių verslininkų, galinčių jį priimti ne tik kaip dovaną, bet galbūt net ir simboliškai užmokėti. 

Vienas kaip pirštas

Alfonsas Tulušis – vienas iš kaimo senbuvių. 64–erių vyras taip ir nesusirado gyvenimo draugės, amželį nugyveno su tėvais. Vienišių dabar kartkartėmis aplanko Panevėžyje gyvenanti sesuo. Radau vyrą prie karvytės, tvarte besikapstančių kelių vištų. Toks jo ūkis, kaip sakoma, pačiam prasimaitinti. Belieka į miestelį duonos, druskos nuvažiuoti. „Taip ir verčiuosi, - sako A. Tulušis, kurio ir kaimynai vos keli dar garbesnio amžiaus sulaukę belikę. – Kai atsibosta vienam namuose sėdėti, su dviračiu nuvažiuoju į Raguvą. Ten vieną kitą draugą aplankau, po parduotuves pasidairau. Tas pats ir tas vienas“, - apie savo gyvenimėlį porino A. Tulušis, jau senokai Anapilin išlydėjęs savo tėvus - Stasę ir Valerijoną, buvusius Traupio kolūkio kolūkiečius. 
Politika vyro nedomina, sako jau du kartus net balsuot nėjęs. „Einu anksti miegot. Nė televizorių žiūrėt nebepatinka, - sakė A. Tulušis. – Prieš keletą metų programos buvo įdomesnės.“

Image

Image

Tragediją menanti troba – 
tuščia

 

Pasak Traupio seniūnės pavaduotojo Valentino Kalibato, kaime belikę 6 gyventojai. Be jau minėtų, vienoje troboje gyvena garbaus amžiaus Jonas ir Ona Kielos, kitoje – Zofija Grimžienė, dar vienoje – iš Kauno atsikėlęs Vilius Orvydas. Prieš keletą metų kaime būta ir dar vienos gyventojos – Irenos Jaruševičienės, tačiau ją prieš dvejus metus jos pačios sodyboje žiauriai nužudė šių laikų banditas Stanislovas Orda. Pagautas ir už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas pačia aukščiausia bausme.

 

 Image

 

Jonas Junevičius

"Anykšta".2009 m. vasario mėn. 

 

 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt

Notice: Undefined property: joomlaVersion::$URL in /home/trislt/domains/traupis.lt/public_html/includes/footer.php on line 31