| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Traupio pavasarininkai
2020.04.20
Image
 
1919 m. – 1946 m. Traupyje  aktyviai veikė visuomeninės organizacijos. Traupio Šv. Onos bažnyčioje  yra išsaugota didelė vertybė – pavasarininkų kronikų knyga, pagal kurios įrašus galima spręsti apie pavydėtiną traupiečių aktyvumą, didelius visuomeninio darbo užmojus. Pasklaidykime Traupio pavasarininkų kronikų knygų puslapius:

„1919 mt. rugpjūčio 31 dieną, kun. Antanas Brazaitis, gimęs 1890 mt.; kunigu įšventintas 1915 mt., tuometinis Traupio vikaras, sušaukė steigiamąjį pavasarininkų susirinkimą. Paaiškinus kilnius pavasarininkų idealus, čia pat prisirašė 29 nariai. Tai buvo pirmasis Traupio „Pavasario“ kuopos narvelis. Neužilgo, būtent rugsėjo 21 d., buvo sušauktas oficialus, jau egzistuojančių  pavasarininkų susirinkimas. Čia prisidėjo dar 24 nauji nariai. Tą dieną kuopa išsirinko ir pirmąją savo valdybą: kun. Antaną Brazaitį  – pirmininku, Šeštoką Joną (Repšėnų k.) – vicepirmininku,  Ant. Rišką – iždininku ir Joną Aleksiūną – sekretorium. Valdybos nariais liko Ona Paurazaitė, Bronė Miškinaitė ir Jonas Šeštokas. 1919 m. lapkričio 30 d. susirinkime nubalsuota Traupio pavasarininkų kuopą pavadinti „Dainius Maironis“, tam tautos didvyriui pagerbti. Kun. Ant. Brazaitis, pranešęs tai Maironiui, gavo tokio turinio laišką, kuris padėtas kuopos archyve: „Gerbiamas Kunigėli, Jei Traupio parapijos lietuvių katalikų  pavasarininkų kuopa nori sau pasirinkti Maironio vardą, tai aš tikrai nieko prieš neturiu, bet skaitau sau už aukštą garbę, o jai linkiu geriausios kloties ir pasisekimo naudinguose Tėvynei ir bažnyčiai darbuose! Su pagarba – Maironis“. Tą patį susirinkimą (1919. IX. 30) kuopos anspaudą, kurioje bus įrašyta „Dainius Maironis“, prižadėjo nupirkti savo pinigais kuopos nariai: Ant. Mačiukis, Jonas Bausys, Juozas Birbilas ir Kazimieras Butėnas (60 auks. kaštavo antspaudas ir 8 auks. paduškėlė). Be to, tą dieną buvo išrinkta ir pirmoji Revizijos komisija – Juozas Mincė, Uršulė Mikeškaitė ir Karolis Kiela. 1920 m. vasarį revizija duoda tokį kuopos veikimo ir iždo stovį: narių kuopoj – 107; susirinkimų padaryta 10, kasa: pajamos 335 auks., išlaidos 105 auks. 50 skat...“

Iš Traupio išvykus kun. A.Brazaičiui, 1921 – 1924 m. Traupio pavasarininkų veikla buvo apmirusi, nes organizacijos nepalaikė kun. Šilinis, tačiau 1924 m. mokytojo Pauliaus Strazdo iniciatyva pavasarininkų veikimas atgijo. 1925 01 04 organizuotos kaimo kuopelės, kurioms vadovavo : Balalių k. – Jonas Daračiūnas, Klaibūnų k. – Paurazaitė, Alūkėnų k. –  Bernatonytė,  Mickūniškių k. – Miškinis, Pusbačkių k. – Striogaitė, Žiurlių k. – Kielaitė.

1925 – 1940 m. Traupio pavasarininkams dar vadovavo Jonas Daračiūnas, kun. A.Matulionis, mokyt. Krikštopaitis, D. Miškinis, K. Būtėnas, Juozapas Verikas (miręs 1938 m.), Adolfas Butautas. Tarybos nariais šiuo laikotarpiu yra buvę kun. Antanas Navickas (g.1892 m., Traupyje įkūręs 40 –ies choristų chorą), klierikai Matulionis ir Bausys, Donatas Miškinis, Br. Miškinaitė, Kostas Krikštopaitis, Alf. Gutauskas, Liudas Kartanas, Repčytė, Smetonaitė, P. Skaržauskas, P. Laurenčikas, P. Juzokėnas, Ant. Tidykis, Dailidėnas, St. Dirsė, Ona Adomonytė, Stepa Šilaikaitė, kun. P. Jankevičius, kun. Jonas Krivickas ir kiti.

1931 m. rugpjūčio 13 d. buvo pašventinta graži pavasarininkų vėliava, kainavusi 450 litų, kuriuos sudėjo nariai ir aukotojai.

Traupio pavasarininkai, kai tik būdavo aktyvūs vadovai, į susirinkimus rinkdavosi kas dvi savaitės. Jų metu buvo skaitomos paskaitos (prelegentai – dažniausiai kunigai, mokytojai, studentai, patys pavasarininkai), sakomi eilėraščiai, skaitė spaudą – „Pavasarį“, „Laisvę“, „Draugiją“. Be to, pavasarininkai rengė vakarėlius ir gegužines, kurių metu surinktas lėšas aukojo Raudonajam kryžiui. 1925 m. buvo nutarta organizuoti žmonėms kursus, kuriuose būtų dėstoma aritmetika, istorija, lietuvių k, ūkininkystė ir namų ruoša. Nežinia, ar ši mokyt. Strazdo iniciatyva buvo įgyvendinta. Buvo įsteigtos kelios sekcijos: meno, kurioje buvo statomi spektakliai, sporto sekcija rengė varžybas; labdaros sekcija, turėjusi keletą nuolat šelpiamų šeimų, kurioms šelpti, pvz. 1931 m. buvo nupirkta 100 pūdų kviečių; abstinentų sekcija, vadovaujama Alf. Gutausko.

Vienas svarbiausių darbų – kasmetinis kapinių tvarkymas. Pavasarininkai organizavo eucharistinius kongresėlius, kuriuose dalyvavo daug svečių, o 1939 m. – ir 6 lėktuvai bei sklandytuvas. Štai kaip Traupio pavasarininkų veiklą vertino jų metraštininkas studentas V. Kartočius iš Balalių k., 1933 m.:

„Tos kelios pavasarininkų istorinės nuotrupos parodo milžiniškus sąjungos ir Traupio kuopos nuopelnus. Kiek šviesos įnešta kaiman, kiek kilnios dvasios sėklų pasėta jaunose širdyse, kiek jaunimo išauklėta po žydraspalve „Pavasario“ vėliava. Daug davėme pasauliui – galime ir iš jo daug reikalauti.“

Deja, gražioms Traupio pavasarininkų viltims nebuvo lemta išsipildyti. Gražius darbus nutraukė karas, okupacijos, sudaužiusios žmonių likimus, nutraukusios ir visuomeninių organizacijų veiklą. Ištrauka iš paskutinės Traupio pavasarininkų kronikų knygos:

„Jau 37 m. praslinko. Kronikų knyga ilgą laiką nebuvo vedama. Nuo 1939 m. tęsiasi karas. Lietuva pergyvena trečią okupaciją ir nuo 1940 m. birželio neteko nepriklausomybės, už kurią tiek buvo sudėta aukų. Lietuva dabar yra grobiko letenose, prispausta. Viešpatauja Antikristo sūnūs ir slegia mus. Kaip 1919 m. savanoriai, taip ir dabar gražiausias Lietuvos jaunimas stoja į kovą su tėvynės priešais…”

Deja, nuo 1946 m. nutrūksta bet kokia visuomeninių organizacijų veikla. Tarybų valdžia kūrė savas organizacijas: TSKP, VLKJS, pionierių organizacijos, moterų taryba.

 Image

Iš Traupio Dainiaus Maironio Pavasario kuopos kronikų knygos:

Leitenantas Antanas“ – vakaras Traupy

1933 m. spalių mėn. 29 d.

Sugalvota padaryti didelis vakaras. Repeticija vyksta Panevėžy, „Bangos“ spaustuvėj išspausdinami kvietimai – garbės bilietai. Zosė Butautaitė garbės bilietus išnešiojo Troškūnuose, Raguvoj ir mūsų parapijoj daugiau pasiturintiems asmenims. Klijuojamos afišos, šifrografuojamos programos.

Vakaras. Groja Kavarsko pavasarininkų dūdų orkestras. Statoma „Leitenantas Antanas:  Stasio Žemaičio 5 v. drama. Artistai: Ona Leimanienė – Emilija Savickaitė, Marytė – Butautaitė Zosė, Stasė – Indriūnaitė Verė, Antanas Bijūnas – Gutauskas Alfa, Jonas Greičiūnas – Laurenčikas Jonas, gydytojas Stasys – Butautas Adolfas, Morta – Bernotaitė Ona.
Po to seka „Namų židinys“: 1 v. komedija. Artistai: tėvas – Kiaulys Petras, jo žmona – Indriūnaitė Verė, Vera – Bernotaitė Ona, Zigmas – Butautas Adolfas. Balalietės: Vaičiūnaitė Marytė, Savickaitė Saliomė, Kartočiūtė Marytė, Daračiūnaitė,  Baniūnaitė Vladzė dainavo tris dainas, sakė patarles. Butautaitė Zosė dainavo solo. Deklamacijos: Vilniškis A. – Maironio „Apsaugok Viešpatie“, Ona Sinkevičiūtė   Putino „Jaunystės diena“, Butėnaitė Olė – „Rudenį“.

Publikos pilna salė. Artistai lošia puikiausiai. Publika suįdominta. Svečių buvo retų ir tolimų. Bufetas parengtas puikiausiai, bet apyvarta visai menka. Gautas nemažas nuostolis. Po vakaro sukviesti visi tolimieji svečiai, apie 30 asmenų į vakarienę. Pelnas 78 lit. 75 cnt.

 

Kareiviams pyragaičių išsiuntimas 1934 m. kovo 9 d.

Šiandieną vykdomas vienas veiklos plano punktas: išsiunčiami pyragaičių siuntiniai kariuomenėje esantiems kuopos nariams. Su pyragaičiais atvyksta: Miškinaitė Bronė ( Mickūniškiai), Butėnaitė Olė ( Tumėja), Šeštokaitės: Liuda ir Zosė (Degionys), Verokaitė Verė (Pusbačkiai), Indriūnaitė Verė ( Klaibūnai), Verikaitė Marytė ( Mociūnai), Blauzdytė Stsė (Alūkėnai). Visos susirenka pas kun. K. Butkų, pyragaičius gražiai supakuoja į šešias dėžutes ir adresuoja šiems pavasarininkams: Šniukštai Povilui, Blauzdžiui Vytui – Kaune, Laurenčikui Petrui, Verikui Jonui – Ukmergėje, Chmeliauskui Petrui – Kėdainiuose, Kielai Anuprui – Pajuostėje. Į kiekvieną siuntinį įdeda tokio turinio laiškus:  „Mielas....., Tu vargsti dėl Tėvynės. Mes Tavo draugės, pavasarininkės, likusios namie, tai atjaučiame, todėl siunčiame Tau pyragėlių siuntinėlį. Valgyk pats ir vaišink savo draugus. Linkime baigus tarnybą laimingai grįžti į namus, kad galėtume linksmai pasimatyti pavasarininkų susirinkime ir vėl dirbti „Dievui ir Tėvynei“. Visų Traupio pavasarininkų vardu...“ Pasirašo visos aštuonios. Visos su paketais vyksta paštan. Pašto agentūros vedėjas p. Matas Bernatonis, imdamas pro langelį vieną paskui kitą 6 siuntinius, trauko pečius ir sako: „ Kaip Traupy gyvenu, tiek nesiunčiau. Maišan nepareis“.

Pažymėtina, kad net pavasarininkė Emilė Riaubaitė (Klaibūnai), sužinojusi šį sumanymą, mielai savo kuklia auka prisidėjo. Visi adresatai, gavę siuntinius, atsiuntė širdingus padėkos laiškus.


Dvidešimtųjų metų rytas

Traupis. 1939 m. liepos 16 d. Aušta giedras kuopos dvidešimties metų sukaktuvių rytas. Traupio miestelis jau iš vakaro pasipuošęs. Dveji aukšti vartai: vieni prie bažnyčios, kiti  viduryje  miestelio, su ugningais šūkiais, keliančiais jaunimą nuo žemės prie idealinių užsimojimų, liudijo apie darbščių Traupių mergaičių ir vyrų pavasarininkų rankas.
6 – 8 val. eilės jaunimo klūpoja prie klausyklų. 8 – 10 val. išsirikiuoja visa Traupio „Pavasario“ kuopa su kandidatais ir jaunesniaisiais,  apie 300 asmenų su vėliavomis priešakyje eilių, su tautiškais ir narių ženkleliais ant krūtinių. Eina sutikti atvykstančių kaimyninių kuopų. Orkestro gaudimas aidėjo keletą kilometrų, sutikėjų ir atvykstančių pasveikinimai suliejo apylinkės jaunimą į vieną šeimą. Atvykę draugai ir draugės ilsėjosi ir grožėjosi parodėlėje išstatytais traupiečių išsiuvinėjimais, audiniais ir kitais rankų darbais.
10 val. išsirikiuoja šaunusis jaunimas žygiui į bažnyčią. Apie 500 jaunų žmonių, apie 12 vėliavų stoja į rikiuotę. Pamaldos. Šventinama vyrų vėliava. Garbingas poetas M. Grigonis laiko vėliavą. Giesmė plaukia Mišių metu pas Aukščiausiąjį. Pamokslininko jautrūs žodžiai stiprina jaunuosius pasiryžėlius.

Pagaliau posėdis klebonijos salėj. Minia žmonių. Už garbės stalo sėdi direktorius M. Grigonis, klebonas Tuskenis, Valstybės teatro artistas St. Petraitis, kun. Razmantas, kun. J. Krivickas ir kiti. Sveikino vėliavas kūmai, garbės prezidiumo nariai, kuopų atstovai, svečiai žodžiu ir raštu, perskaitytos telegramos. Pateikta Traupio „Pavasario“ kuopos istorijos žinių pluoštelis. Priimta rezoliucijų, ir ugningu J. Orendoraičio žodžiu posėdis baigtas.

Po posėdžio jaunimas ir minia pasipylė į gatvę eisenai su gyvais paveikslais „kipšo“ laidoti. Žygiavo priešakyje ratai su „kipšu“. Vežė pora arklių, stovėjo sargybiniai. Toliaus išsirikiavo orkestras ir jaunimas su plakatais bei vėliavomis, pagaliau bėgo minia. Toks buvo veržimasis, jog netilpo gatvėje, bėgo daržais, pievomis prie tilto ant Taujėnų gatvės, kad tik pamatytų kaip skęs „kipšas“. Po pritaikyto Orendoraičio žodžio prasidėjo skandinimas. Grojant orkestrui, „kipšas“ numetamas į upę. Traupiečiai pasiryžo niekuomet jo nebeįsileisti į savo tarpą.

Grįžus iš „kipšo“ skandinimo iškilmių, bendrame chore ir atskirai sudainuota Traupio kuopos dainų. Po to – sportas, tautiški šokiai, plastikos, šokimai per kliūtis, krepšinis. Vakare įvyko vaidinimas „Vagys“ – 5 veiksmų komedija. Jaunimas grįžo vėl į savo barus pilnas energijos naujiems žygiams".

 

Šaltiniai:

OBELEVIČIUS, Sigutis. Visuomeninės organizacijos, veikusios Traupyje// Žiburys, 1995, p.4

GUOBIS, Raimondas. Traupio pavasarininkai //XXI amžius, 1992, gruodžio 22 d.

Nuotraukoje: Traupio Šv. Onos bažnyčios choristai ir pavasarininkai. 1939 – 1940 m. Iš A. Eivienės fotoalbumo.

 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2020.04.21 )
 
Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2020 Traupis.lt