| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Alukėnų „Meidukyje“ – šviežias smidrų derlius
2020.05.30
Image
 
Traupio seniūnijoje Alukėnų kaime  2017 metais įsikūrė Kotrynos ir Algimanto Meidų ūkis. Jame ūkininkai augina  gurmanišką daržovę – smidrus, o netrukus žada nustebinti ir nauja kultūra – šitakių grybais. Pastarosiomis dienomis Meidų ūkiu domisi ir žurnalistai, ir televizija. Gegužės 27 dienos Panevėžio laikraštis „Sekundė“ publikavo straipsnį apie smidrų ūkį. Susidomėjo ir televizija – ūkyje lankėsi TV3 laidos „Ūkio šefas“ komanda. Laidą žadama parodyti tuoj po Joninių.

Straipsnis „Sekundėje“:

Miestiečiai nėrė į smidrų lauką

Ingrida Nagrockienė, „Sekundė“, 2020-05-27

Šaltas pavasaris truputį nuvėlino lietuvių vis labiau vertinamų smidrų derlių – pakąstos šalnų šios daržovės tik dabar skelbia savo sezono įkarštį. Prieš trejus metus ūkininkauti nusprendęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas Algimantas Meidus dabar jau kiekvieną pavasarį priverstas imti atostogų, kad su žmona Kotryna Anykščių rajone nuimtų 2 ha smidrų, žmonių dar vadinamų šparagais, plantaciją.

Šiomis šiltėjančiomis gegužės dienomis Algimanto ir Kotrynos Meidų ūkyje pats darbymetis. Pačių šeimininkų rankų jame jau nebeužtenka, dar ir būrelis samdytų darbininkų padeda porai nuimti sparčiai derantį smidrų derlių. 2017-aisiais nusprendę nerti į žemės ūkį sutuoktiniai Anykščių rajone, Alukėnų kaime, ėmėsi auginti šias lietuvių virtuvėje dar visai neseniai pradėtas vartoti egzotiškas daržoves.

Dar prieš kelis dešimtmečius šis augalas puošė gėlynus kaip dekoratyvinis krūmas. Buvusi darželių puošmena dabar – pati tikriausia vitaminų bomba po šaltojo sezono išsekusiam organizmui.

„Šios daržovės kaupia daug vitaminų, jas valgant kūnas labai greit atsigauna po žiemos, visai nebesinori saldumynų. Man jie labai patinka, bet net ir daržovių nevartojantis vyras mielai valgo. Nesipriešina nė mūsų mažieji“, – sako smidrų augintoja K. Meidė.

Smidrus nuo seniausių laikų vertino ir Europos šalių karaliai. Šios pavasarinės daržovės greitai paruošiamos, nekaloringos, bet turi daug kalio, cinko, augalinių baltymų, ląstelienos, geležies, karotino, folio rūgšties, įvairiausių vitaminų ir mineralų. Pastebėta, jog smidrai naudingi sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, nes stabdo trombų susidarymą. Taip pat jis laikomas afrodiziaku.

Ieškojo atokaus kaimo

Prancūzai, olandai ir kiti vakarų europiečiai plačiai augina smidrus, o lietuvai juos sodinti ėmėsi neseniai. K. ir A. Meidai šia daržove susidomėjo, kai Kotryna dar studijavo Aleksandro Stulginskio universitete technologijų ir vadybos programą, klausėsi daržininkystės paskaitų.

„Man tas kursas labai patiko, ypač netradicinių augalų auginimas. Tada ir susipažinau su smidrais, iki tol apie juos mažai žinojau, mažai ir ragavau“, - pasakoja 26-erių ūkininkė.
Susituokusi šeima kurį laiką gyveno daugiabučio namo bute Utenoje, bet į pasaulį pradėjus belstis judviejų pirmajai atžalai, būsto savininkė paprašė išsikraustyti. Taip pora ėmė dairytis sodybos kaime ir nusitaikė į tikriausiai pačią atokiausią Anykščių rajone. Čia, mažame kaime, ko gero, nėra nė dešimties gyventojų.

„Įsikūrėme ir pagalvojome, kad sodybos žemėje vietos dar užtektų ir daržininkystei – taip gimė mūsų nedidelis ūkis. Norėjome jo netradicinio, tada ir prisiminiau smidrus“, - pasakoja Kotryna. Iš Olandijos vilkiko šaldytuve ūkininkai parsigabeno apie 30 tūkst. Sertifikuotų, dviejų veislių (tamsesnių ir šviesesnių) sodinukų. Šie tada tebuvo ilgos šaknys su baltais taškeliais, iš kurių vėliau išauga maistui naudojami ūgliai.

„Visas mūsų darbas iš pradžių buvo rankomis. Su talkininkais pasidarėme gilias vagas ir į jas sodinome tas ilgas šaknis. Dirbome dvi savaites“, - pirmuosius vargus prisimena K. Meidė.

O vėliau sekė ravėjimas, priežiūra. Tik iš Europos Sąjungos paramos jauniesiems ūkininkams pavyko pasistatyti ūkinį pastatą, įsigyti šiokios tokios technikos. Bet vis tiek, pasak Kotrynos, smidrai reikalauja daugiausia rankų darbo.

Perka kilogramais

Ir šiuo metu A. Meidus trumpam pasitraukė iš tarnybos Panevėžio policijos komisariate, pasiėmė atostogų ir su žmona nuo ryto iki vakaro pluša sodybą juosiančiame smidrų lauke. Šios daržovės taip sparčiai auga, kad ūkininkams net du kartus per diena tenka pereiti savo daržą.

Paprastai derlius, Kotrynos aiškinimu, prasideda gegužės pradžioje. Bet šiemet buvo šaltoka ir tik dabar Meidų ūkis sulaukė rimto starto.

„Šalnos šiemet labai apgadino mūsų derlių – smidrai pakeitė spalvą, augo kreivi. Mes tokius suvalgome patys ir išdaliname giminėms, bet pirkėjui tokių nepasiūlysi“, - apgailestauja ūkininkė.

Dabar šioms daržovėms oro sąlygos puikios ir jų augintojams klientų netrūksta. Nors smidrų kaina gan didoka, pirmieji ūgliai išparduodami iki paskutinio, o ūkininkams tenka juos kilogramais gabenti pirkėjams į namus. Šį pavasarį Meidai jų jau pardavė apie toną ir tikisi iki sezono pabaigos, maždaug Joninių, parduoti dar ir antrąją toną.

„Kaina gegužės pradžioje siekė 12 eurų, o dabar 9-10 eurų už kilogramą. Bet mažais kiekiais žmonės neperka, ima tiek, kad atsivalgytų. Sezonas trumpas – dar porą savaičių ir baigta“, - pasakoja ir Panevėžio rajone pirkėjų turinti K. Meidė.

Pasak augintojos, skirtingų veislių smidrų skonis šiek tiek skiriasi.
Šias daržoves, anot Kotrynos, galima virti, kepti, apsukti šonine ir čirškinti keptuvėje, yra mėgstančiųjų jas graužti ir žalias. Kotryna bandė ir konservuoti, bet tokio darbo rezultato dar negali įvertinti.

Pelno kol kas neskaičiuoja

Sezonui pasibaigus, smidrai perauga ir tampa tamsiai žaliais, vešliais krūmais. Jiems Meidai dar leidžia pavešėti iki rudens, o vėliau nupjauna kaip trąšą su šaknimis.

„Smidrai dauginasi iš krūmo subrandintų sėklų, bet mūsų daržovės hibridinės, išvestos veislės ir tokių sėklų neveda, tad ir nesidaugina. Kiek pasisodinome, tiek pavasarį ir atželia.  Su kiekvienais metais smidrais užsodintas laukas tik stiprėja ir gerėja, o jį naudoti galima iki 20-ies metų“, - aiškina daržininkė.

Anot jos, toks ūkis daugiausia investicijų pareikalauja iš pradžių, o vėliau kainuoja kasmetis darbininkų samdymas, prekybos išlaidos, ir, žinoma, mokesčiai.

Nors per dvejus metus Meidų smidrų plantacija gerokai sustiprėjo, ūkininkai kol kas didelio pelno neskaičiuoja. Pasak Kotrynos, daržas jiems vis dar labiau malonumas nei verslas, nors pamažu jau stumia į šalį pagrindinius šeimininkų darbus. Galbūt ūkininkavimas kada nors jiems taps svarbiausia veikla, pagrindiniu pajamų šaltiniu.

Nauja kryptis – šitakių grybai

Pati Kotryna dabar yra motinystės atostogose, o prieš jas dirbo pardavimų srityje.

„Manau, ūkininkavimas jau tampa pagrindiniu mūsų užsiėmimu. Bet plėstis kol kas planų neturime – per mažai žemės. Nebent tik tobulintume savo ūkį“ – svarsto K. Meidė.
Anot jos, smidrų auginimu susidomi vis daugiau Lietuvos ūkininkų.

O pernai jauna šeima pabandė pasisėti iš Rytų Azijos kilusių šitakių grybų. Vienos labiausiai vertinamų tiek maistui, tiek medicinai naudojamos grybienos ūkininkai atsisiuntė iš Anglijos. Sėkla Lietuvą pasiekė specialiuose kamšteliuose, kuriuos reikėjo įsodinti į senus medžio kelmus.

„Matome, kad kelmuose kažkas vyksta, grybiena kolonizuojasi, bet pačių grybų dar neregėti. Šios daržininkystės mokomės iš socialinių tinklų. Mums tai tiesiog smalsu stebėti“, - šypsosi ūkininkė.

K. Meidės žiniomis, jų ūkio naujoji kultūra - šitakių grybai – turėtų išlįsti per 24 mėnesius.

 

Smidrų laukas iš paukščio skrydžio:

https://www.facebook.com/meidukis/videos/2157397087875690/

 

 
Image
 
Kotryna ir Algimantas Meidai su TV ūkio šefu V. Blauzdavičiumi
 
Image
 
Image
 
Image 
 
Nuotraukos iš asmeninio Meidų archyvo
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2020.05.30 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2020 Traupis.lt