| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Traupio partizanai
2009.06.14

  Sovietų Sąjungos įvykdyta Lietuvos okupacija pribloškė tautą. Ji jautėsi pažeminta ir išduota. Netekusi apie 50 tūkst. piliečių žiedo, – valstybės tarnautojų, partijų ir sąjungų vadovų, mokytojų, - įbauginta, visgi ji ryžosi ginti savo prigimtines teises. Anykščių rajono Traupio partizaninės kovos epizodai, aišku, maži palyginti su pasauliniais įvykiais, bet apylinkei, netekusiai per 30 žmonių, o per visus 1945 metus – arti šimto, yra labai skaudūs.

 

Traupio apylinkės partizanai 1945 – 1946 m.


        Didesnė dalis dabartinės Traupio seniūnijos po karo priklausė Raguvos valsčiui, kuris įėjo į Panevėžio apskritį netoli Traupio miestelio yra Juodgirio ir Troškūnų miškai. Nemažai Apylinkės kaimų jaunimo po karo slapstėsi šiuose miškuose. NKVD agentūrinėse – operatyvinėse 1944- 1945 m. bylose nurodyta net keletas partizanų būrių, veikusių tarp Traupio ir Kavarsko miestelių, minimi Lietuvos kariuomenės leitenantai Žižiūnas, Romas Kačinskas, Vaclovas Juospaitis ir partizanų būrio vadas Petras Brigatskas- Atila. Apie pastaruosius du partizanus informacija bylose yra teisinga (tos pavardės kartojasi ir kituose dokumentuose), žinoma, kad Vaclovas Juospaitis žuvo 1946 m. sausio 6 d., Petras Brigatskas – Atila žuvo 1945 m. rugsėjo 14 d. Kavarsko valsčiuje prie Veršelių kaimo. Kitų dviejų partizanų pavardės paminėtos tik vienoje operatyvinje byloje ir daugiau apie juos žinių nėra, neaišku, ar tuo metu tikrai veikė minėti partizanų vadai.

         Nuo 1945 m. Traupio – Jusiškio kaimo apylinkėse susibūrė Antano Juozukėno- Liūto 15 -20 partizanų būrys. 1946 m. šis būrys įsijungė į Šarūno rinktinės Butageidžio kuopą. Levaniškio – Šapio kaimų apylinkėse 1944 – 1945 m. susikūrė brolių Juozo ir Albino Sauliūnų būrys. Tarp Traupio ir Troškūnų veikė Antano Pasmokio būrys, dažniausiai jis laikėsi Troškūnų miškuose. 1945 m. vasario 2 d. Juodgirio mišką apsupo NKVD kariuomenė, tuo metu žuvo net 18 partizanų, daugiausia iš Traupio apylinkių. Nuo 1946 m. Traupio apylinkių partizanai įsijungė į Vyties apygardos Briedžio rinktinę.

 

Image 

Vyčio apygardos partizanai:
Sėdi Povilas Spurgis - Šaltis,
Stovi viduryje Alfonsas Gritėnas – Skalikas

 

Image

Vyties apygardos Žaibo būrio partizanai: iš kairės:

Adolfas Pauliukonis- Pažaislis iš Taujėnų vls. Mažeikių k., 
Jonas Bernatavičius - Rasputinas iš Traupio mst., 
Jokūbas Maželis iš Šilų (Sodeliškiai)

 

Juodgirio kautynės


        Traupio apylinkėse Vyčio ir Algimanto apygardų partizanai telkėsi į būrius, kuriems vadovavo A.Slučka-Šarūnas, A.Žilys-Žaibas, A.Jagėla-Ąžuolas ir kt. Šie būriai bazavosi ir judėjo Juodgirio, Repšėnų, Troškūnų, Raguvos miškuose ir prie šių miškų esančiuose kaimuose bei vienkiemiuose. Juodgiris – tai siauras miško ruožas maždaug vidurkelyje tarp Ukmergės ir Panevėžio, ties kuriuo ribojasi Panevėžio, Anykščių ir Ukmergės rajonai. Tuo metu gausūs iki šimto žmonių būriai glaudėsi Klaibūnų, Mickūniškių, Vičiūnų, Palepeikio kaimuose ir sodybose įrengtose slėptuvėse. Kita dalis partizanų turėjo įsirengę pastovesnes bazes miškuose. Plačiau... 

 

Sovietinių okupantų aukos Traupyje


        Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, jau 1941 m. vasarą pradėjo lietis nekaltų traupiečių kraujas: nuo baltaraiščių rankų žuvo parduotuvės vedėjas Povilas Misiukonis, pardavėjas Vladas Liutkevičius, jo tėvas žuvo 1945 m. Žuvo Eimantas Petuchauskas, 1940 –aisiais buvęs Vinco Paleckio sekretoriumi. Karo metais į pajuostę buvo išvežtos dvi Traupyje gyvenusios Maušo Asos ir Gieršono Jūžinto šeimos. Visi žydai buvo sušaudyti. Klaibūnuose girtas vokietis nušovė mergaitę Dailidėnaitę...

        Tačiau dundant tolyn frontui į vakarus, vargu ar kas nujautė, jog pokaryje laukia daug didesni baisumai, kraujas ir ašaros, negu karo metais. Ilgai laukti neteko. Slapstydamiesi nuo rusų armijos, į miškus patraukė šaukiamojo amžiaus berniokai, šauliai, inteligentai – visi tie, kam grėsė Stalino mėsmalės likimas. Nespėjo žemė sugerti karo aukų kraujo, kai prasidėjęs brolžudiškas karas – rezistencinės kovos ėmė neštis jaunų vyrų, net vaikų ir senelių gyvybes.

        Paragavę „Stalino saulės“, Lietuvos vyrai stojo į nelygią kovą su okupantu. 1945 m. pavasarį Panevėžio ir kaimyninėse apskrityse buvo suorganizuota vadinamoji trečioji Lietuvos Laisvės Armijos apygarda, kuri jungė Žaliosios girioje veikusius partizanus. Troškūnų, Svėdasų ir Anykščių apylinkėse partizanai įsteigė Algimanto apygardą. Ukmergės apskrityje veikė Vyčio apygarda, bet partizanai migravo, apygardų ribos keitėsi. Traupio parapijos vyrai kovėsi įvairiuose būriuose. Buvo jų Vyties ap. Antano Žilio – Žaibo būryje, Jono Baltušniko, žuvusio 1949.07.31 Šilų miške (slapyv.Vienuolis). Daugiausia traupiečių buvo Ąžuoliuko būryje, kuris veikė Traupio ir Repšėnų apylinkėse, bei Tautvydo būryje, veikusiame Traupio ir Balalių apylinkėse.

        Štai ką apie Tautvydo būrio žuvimo aplinkybes pasakoja buvęs KGB darbuotojas S.Tichomirovas str. „Kas brangesnio už gyvybę (autorius Laimis Vaitonis) 1988 05 17 d. anuometiniame rajoniniame „Kolektyvinio darbo“ laikraštyje ( rezistentai čia vadinami nacionalistais ir banditais):
„... Po anos vasario 16 –osios susirėmimo su liaudies gynėjais būrio gretos skaudžiai sumažėjo – į bunkerį nebesugrįžo Alfonsas Augulis (slapyvardis „Balandis“, 24 amžiaus, nacionalinėje gaujoje praleidęs 3 metus), Petras Kartanas( 29 metų amžiaus), Jonas Krikštaponis( 32 metai, gaujoje veikė 2 metus)...Jam, nacionalistinio būrio vadui, likimas buvo tąsyk atlaidus...
Pagal išankstinį taktinį sumanymą planavome banditus suimti gyvus. Aš prisiartinau prie bunkerio iš pietvakarių pusės, tačiau nakties tamsoje buvo sunku įžiūrėti, kur randasi užmaskuota lindynės anga. Vienai akimirkai švystelėjau žibintuvėliu, bet staiga iš po žemių prapliupo ugnis su aidžiu šūvių garsu...Lindintiems duobėse pasiūlėm pasiduoti. Iš po žemių vėl pasigirdo keiksmai ir šūvių pliūpsniai. Bunkerio pusėn sviedžiau granatą, tačiau sprogimas laukto efekto nedavė... Mūsų susišaudymas su nacionalistais tęsėsi kokias dvi valandas, kol pagaliau pro kulkų suvarpytą bunkerio liuką pavyko vidun įmesti dūminę raketą. Iš lindynės tirštais kamuoliais ėmė virsti aitrūs dūmai. Po kurio laiko bunkeryje nuaidėjo penki vieniši šūviai. Prie bunkerio buvo atgabentas banditų ryšininkas Kazys Kizys: ruošeisi su miškiniais savo likimą susieti – dabar lįsk vidun pas savo „ miško brolius“, pažiūrėk, ar negyvi...Iš baimės paklaikusiomis akimis, kad nepasitiktų saviškių paleista kulka, Kizys įsmuko į požemį. Netrukus išgirdome jo balsą: visi nebegyvi, nusišovė. Iš bunkerio buvo ištraukti lavonai: gaujos vado Ipolito Mulevičiaus ( slapyvardis „Pavasaris“, 25 metų, gaujoje 3 metai), Kazio Mickevičiaus (slapyvardis „Kaziukas“, gaujoje veikė 2 metus), Jurgio Dailydėno( 22 metų amžiaus), Antano Mačiulio (23 m.amžiaus) bei banditų ryšininkės Dailydėnaitės...“

        Tuomet ėjo 1949 –ieji metai. Prieš metus okupantai iš lojalių valdžiai žmonių, rusų. Buvusių kareivių ir milicininkų miesteliuose kūrė liaudies gynėjų, žmonėse skrebais vadinamų, būrius. Toks būrys veikė ir Traupyje. Daugelis iš 15 žmonių būrio padėjo galvas kovose su savaisiais, į mišką išėjusiais kaimynais. Žuvo Marijonas Kazlauskas, Algimantas Pučinskas, Stepas Bubinas ir kiti. Vadas buvo rusas Boškov. Leitenantas Žilinskas žuvo prie Alūkėnų mūšyje su partizanais. Nežinia nuo kieno rankos, gal ir nuo provokatorių, žuvo ie nekaltų žmonių: 1952 m. žuvo Laukagalių kolūkio pirmininko Šileikos šeima, 1945 Juospaičių, 1946 Šniukštų, 1947 apylinkės pirmininko Jaruševičiaus šeima, M.Tonkevičius, mokytoja Ona Blaškevičiūtė ir kt. Tačiau dar daugiau krito rezistencijos dalyvių, tiesiog žemdirbių, kuriuos tiesiog nei iš šio, nei iš to sušaudė NKVD dalinys, 1945 m. vasaros pradžioje siautėjęs Levaniškio apylinkėje. Tąsyk buvo nužudyti Kostas Adomonis, Jonas Dzidaravičius, Jonas Riška, Juozas Mincė, Jonas Vareika, Stasys Janulis, Kostas Dailidėnas, Bronius Savickas, Mykolas Janys, Kazys Stankevičius, Andrius Atraškevičius, Bronius Semėnas – visi iš Levaniškio ar Šapio kaimų, visiškai niekuo dėti žemdirbiai, trys iš jų šešiolikmečiai vaikai.

        Nuo kariškių ir skrebų rankos žuvo daugiau kaip 40 Traupio parapijos žmonių: Kostas Tvaska, Jonas Aleksiūnas, Alfonsas Grimža, Julius Miškinis, Vladas Žemaitis, Adolfas ir Jurgis Mačiuliai, Napalys ir Vilius Žemaičiai ir daugelis kitų.

        Nelabai galėjo džiaugtis gyvenimu ir gyvieji traupiečiai. Nežinia kada galėjo ateiti skrebai ir pasakyti: „Kraukitės daiktus, važiuojam.“ Tam užteko pikto skundiko liežuvio, kad troikos būtum apkaltintas „Tėvynės išdavimu“ ar populiariuoju „Sviaz s banditami“(ryšiais su partizanais). Vien iš Mickūniškių kaimo buvo ištremta į Sibirą net 9 šeimos: Karolis Vingilis ir sesuo Veronika, Marijonas Ribokas, Kizių šeima, kurios iš 4 asmenų 3 mirė Sibire, Laurinavičių, Semėnų, Indriūnų šeimos, daugelis kurių žuvo Sibire. šgarbinta į Sibirą buvo apie 200 Traupio parapijos žmonių: vaikų, vyrų, moterų, senelių. Daugelis jų mitė Sibire, nepakeldami bado, šalčio ir katorgiško darbo miškuose ir kasyklose. Buvo represuoti Auguliai iš Nevėžninkų, Banilevičiai iš Mickūniškių, Bausiai iš Skauradų, Blauzdžiai iš Repšėnų, Grabiai, Kontautai, Pučinskai iš Traupio, Laurinčikai iš Užuraisčių, Blauzdžiai iš Alūkėnų, Šniukštos ir Pastuškovai iš Girelės, Striogai iš Pusbačkių, Mačiuliai iš Laukagalių, Lukšės, Orvidai ir Skaržauskai iš Žiurlių ir daugelis daugelis kitų nekaltų aukų, vien kuriems išvardinti reiktų bene 10 lapų popieriaus.

        Nežinia kodėl čia buvo tiek daug žuvusių ir represuotų? Gal gausūs miškai kalti? Gal neblogos žemės ir žmonių darbštumas, ilgesnis litas turėtas, už ką ir buvo išbuožinti, išžudyti, išniekinti ir išblaškyti po margą svietą darbščiausi, doriausi Traupio parapijos žmonės.
Žuvusiųjų atmintį privalu gerbti, mokytis iš istorijos kruvinų pamokų.

 

Image

"Žaibo" būrio partizanai:

Antanas Juzukėnas - Liūtas,

Juozas Kirna - Plienas,

Romas Launikas – Šturmas

 

 

Image

"Kuprio" ir "Šermukšnio" būrių partizanai.Iš kairės į dešinę:

Simonas Dailidėnas - Miesčionis, Vytautas Ivanauskas - Dobilas,
Antanas Mickūnas - Liepa, Romas Mačiulis,
Jonas Bernatonis - Melagis, Bronius Dailidėnas - Ramunė,
Juozas Kirsnys - Raudonikis, Antanas Dailidėnas - Prancūzas,
Antanas Blauzdys – Konkurentas

 

Image

        Enkavedistų nužudyti ir išniekinti (1952)"Vyčio" apygardos "Pavasario " būrio partizanai Raguvos MGB būstinės kieme:

Kazys Mickevičius- Karys,

Antanas Mačiulis - Drugys,

Ipolitas Mulevičius - Verpetas,Pavasaris,

Emilija Dailidėnaitė,

Jurgis Dailidėnas 

 

Partizanų žūties įamžinimas Traupyje

        Traupio seniūnija, likę gyvi partizaninio judėjimo vadai, liudininkai, miestelio gyventojai, kurie neabejingi partizaninės kovos skausmingiems įvykiams, stengiasi kuo galima tiksliau surinkti istorinius faktus apie rezistencinę kovą. Ten, kur gulėjo žuvusių, bet nenugalėtų Lietuvos didvyrių kūnai, statomi kryžiai, paminklai. Traupio bibliotekoje surinkta istorinė medžiaga: "Tavo vardas, Partizane, gyvas", kad ateinančios kartos saugotų savo garbingų tautos sūnų ir dukrų atminimą.


 Image

Koplytstulpis „Už Lietuvos laisvę kentėjusiems ir žuvusiems 1831 – 1991 m.“ (Koplytstulpio autorius – tautodailininkas, medžio drožėjas Vladas Šleivys)

 

Image

        Paminkliniai kryžiai, žuvusiems Traupio apylinkių partizanams atidengti 2002 m.pavasarį, minint pokario partizanų žūties 60 –metį. Idėjos autorius ir iniciatorius – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis. Memorialą sukūrė partizanas iš Utenos Juozas Dulskis

       Memoriale iškaltos 17 didvyrių pavardės: Edvardas Augulis, Antanas Bagočiūnas, Kostas Būtėnas, Alfonsas Grimža – Gluosnis, Kazys Grimža, Stasys Jurkevičius, Karolis Kadžionis, Stasys Kilda, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas, Albinas Rutkauskas – Perkūnas, Bronius Stalnionis- Arimantas, Stasys Stanionis – Žalvaris, Augustinas Šablevičius – Jovaras, Povilas Šakėnas – Bijūnas, Albinas Valeika – Utenis, Napalys Žemaitis.

Image 

        2006 m. liepos 28 d. Traupyje atidengtas granito, lauko akmenų , metalinio ornamentuoto kryžiaus paminklas su užrašu: “Žuvo už Lietuvos laisvę 1947 m. 07 28, Albinas Sauliūnas – Saulėgrąža, gim.1926 m., Kleopas Timinskas – Maras, gim.1928 m.” Atminimo įamžinimo autoriai – Povilas Kulvinskas it Vytautas Bražinskas

 

Image

        Trijų paminklinių kryžių atidengimas Vičiūnų k.2007 m. liepos 29 d.: 1.Žuvusiems partizanams Stasiui Šakėnui – “Arūnui” (1923 – 1945. 02.09) ir Vladui Žemaičiui – “Audrai” (1922 – 1950. 01. 012). 2. Vičiūnų kaimui 3. Vičiūnų kaimo šviesuoliams ir partizanų rėmėjams. Atminimo įamžinimo autoriai: Povilas Kulvinskas ir Vytautas Bražinskas

 

 Naudotos literatūros šaltiniai:



1.Traupio apylinkės partizanai 1945 – 1946 m.// Anykščiai.- 1994.- Nr.7.- p.14

2. Juodgirio kautynės// Jonas Lukšė.- XXI amžius.- 2005.- Nr.11

3. Sovietinių okupantų aukos Traupyje// Miškinis.- Žiburys.- 1995.- Nr.7.- p.7

4. Traupio seniūnijoje atidengtas paminklas žuvusiems partizanams// S.Obelevičius.- Anykšta.- 2002,geg.16

Daugiau informacijos

Parengė Ramunė Musteikienė 

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014.10.16 )
 
< Ankstesnis
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2020 Traupis.lt